Apie rašytoj?
Vytautas Ma?ernis – jauniausias literat?ros klasikas, naujosios lietuvi? poezijos pradininkas, vienas pa?i? reikšmingiausi? savo kartos poet?.
V.Ma?ernis gim? 1921m. birželio 5d. Šarnel?je, netoli Žemai?i? Kalvarijos. Jis mok?si Sedos vidurin?je mokykloje ir Telši? gimnazijoje, kuri? baig? 1939m. T? pa?i? met? ruden? ?stojo ? Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultet?. Studijavo angl? k. ir literat?r?. 1940m. persik?l? ? Vilniaus universiteto Humanitarini? moksl? fakultet?. 1941m. met? anglistik?, per?jo ? filosofij?, kuri? studijavo iki pat universiteto uždarymo 1943m. Vokie?iams uždarius Vilniaus universitet?, V.Ma?ernis gr?žo ? t?višk? ir gyveno iki 1944m.
Dar besimokydamas septintoje klas?je mokyklos ateitinink? žurnaluose „Ateities Spinduliai” ir „Ateitis” paskelb? savo pirmuosius eil?raš?ius. Mokydamasis universitete, aktyviai dalyvavo Šatrijos draugijos veikloje, literat?ros vakaruose, Vilniaus universiteto literat?rin?se popiet?se. II-ojo pasaulinio karo metais buvo žemai?i? rašytoj? samb?rio narys.
Eil?raš?ius iš original? persirašin?davo kiti, nes V.Ma?ernio k?ryba tuo metu buvo populiari moksleivi?, student?, jaunosios inteligentijos sluoksniuose. Tokiu b?du jo poezija rankraš?iais ir nuorašais pla?iai pasklido po Lietuv? dar iki poeto mirties.
Bolševik? armijoms art?jant, V.Ma?ernis nusprend? trauktis ? Vakarus, ir, 24-eri? tesulauk?s, žuvo nuo patrankos sviedinio skeveldros prie Žemai?i? Kalvarijos 1944m. spalio 7d. Palaidotas Šarnel?je.
Pirmosios V. Ma?ernio poezijos knygos buvo išleistos pokario metais Vakar? Europoje ir JAV: „Vizijos” (Roma, 1947, spaudai pareng? Vytautas Saulius), „Poezija” (?ikaga, 1961 m., redagavo Kazys Brad?nas). Po karo daugiau kaip du dešimtme?ius Lietuvoje V.Ma?ernio k?ryba giliau nebuvo tyrin?jama, nors jo eil?raš?iais daugelis literat?ros žinov? dom?josi, juos platino iš rank? ? rankas. Pirm? kart? po karo pluoštas V. Ma?ernio eil?raš?i? ?ia oficialiai buvo paskelbtas tik 1966 m. – „Poezijos pavasario” almanache. Poezijos rinktin? „Žmogaus apnuoginta širdis” Lietuvoje išspausdinta 1970 m.
Vertingiausia Vytauto Ma?ernio k?rybos dalis: eil?raš?i? ciklas „Vizijos”, „Met? sonetai”, „Žmogaus apnuoginta širdis”. Juose ryšk?s egzistencialistin?s pasaul?jautos elementai. Eil?raš?iuose nerimo, nevilties momentai susipyn? su pastovi? žmogišk? vertybi? ilgesiu, gimtosios žem?s poetizacija. K?rybai b?dinga griežta klasikin? forma, spontaniškas lyrizmas.
V.Ma?ernio k?ryba – dideli? vertybi?, gyvenimo prasm?s ieškan?ios, besikankinan?ios, abejojan?ios ir v?l nušvintan?ios sielos istorija. Jo poezija priklauso humanistinei filosofinei lietuvi? literat?ros tradicijai.
„Vizijas“ galima pavadinti savotiška dvasine poeto autobiografija, kurioje filosofiniai apm?stymai susipina su senos žemaitiškos sodybos realijomis, gen?i? likimu, su autoriaus atsiminimais, peraugan?iais ? reg?jimus, kupinus poezijos ir spinduliuojan?ios prasm?s.
Antras brandžiausias ir didžiausias poetinis ciklas yra „Met?“ sonetai. V.Ma?ernis nesp?jo jo užbaigti. Ciklas apima labai pla?ios tematikos eil?raš?ius, nieko bendro neturin?ius su jungian?iu pavadinimu. Sonetai lyg papildo, praple?ia, „detalizuoja“ t? pasaul?, tuos motyvus bei apm?stymus, kuri? užuomazgos bei ištakos yra „Vizijose“.
V.Ma?ernio ciklas „Songs of myself“ (Dainos apie save) giminingas su „Vizijomis“. ?ia poetas perteikia savo melancholiškas nuotaikas.
Savo prozos k?riniuose V.Ma?ernis daugiau gilinasi ne ? realistin? aplink?, realistines detales, o ? filosofin? žmogaus egzistencijos prasm?. Šios novel?s patraukia savo novatoriškumu.
V.Ma?ernio straipsniai atskleidžia autoriaus estetinius ir etinius kriterijus, jo poži?r? ? pasaulin? literat?r?, ? nacionalines tradicijas, generacij? perimamum?, ? meninio žodžio vitališkum? ir jo tautines ištakas.

Paskutin? Vytauto Ma?ernio nuotrauka (1942 m.)
Šarnel? vizijose…
Šarnel?s kaimas yra Plung?s raj., 4 km nuo Žemai?i? Kalvarijos. Pietvakariuose yra Šarnel?s ežeras, pietuose teka Varduvos upelis. Šarnel? minima nuo 1575m., pradin? mokykla ?kurta 1902 m.
Šarnel?s piliakalnis – respublikin?s reikšm?s archeologijos paminklas, kasin?jant rasta I t?kstantme?iui b?ding? puod? šuki? ir geležies šlako. Šarnel?s stovyklaviet?je rastas kult?rinis v?lyvojo neolito sluoksnis..
Didžioji V.Ma?ernio poezijos dalis gim? b?tent ?ia: iš 209 mums žinom? eil?raš?i? apie 200 sukurta Šarnel?je.
Vytautas Ma?ernis palaidotas ant Žvyrin?lio kalnelio. Laidotas laikinai, – vežti ? Žemai?i? Kalvarijos kapines neleido miestel? už?m? rusai kariškiai. V?liau šalia slaptai palaidojo ir partizanin?se kovose žuvus? brol? Vlad?. Brolio palaikus perlaidojo, ta?iau Poetas liko gul?ti t?višk?s kalnelyje. Keli? prie kapo rodo dvi meniškos rodykl?s, o m?gstamiausiose jo vietose iš žem?s žvelgia „Akmenin?s vizijos“ (meistras – V.Raštikis).
Akmenin?s plokštel?s su eil?raš?iais mini poeto gimt?sias vietas:
- Pirmoji vizija
„Ir aš matau gimtin? šiaur?s keli?…“ – pirmosios Šarnel?s mokyklos vieta. - Antroji vizija
„Pasilenkiu prie žem?s ir stebiu…“ – Piliakalnis. 1938 metai – Vytauto brolis Vladas savanoriu išeina kariuomen?n. Ant piliakalnio išleistuv?s. - Tre?ioji vizija
„Aš pažvelgiau ? t?višk?s laukus…“ – Mileikos ežeras, m?gstamiausia Vladislovo Ma?ernio šeimos vieta. - Ketvirtoji vizija
„Didžiajam kambary prie stalo…“ – poeto t?višk?. - Penktoji vizija
„Laukuose deg? saul?…“ – gandralizdis miške ant girios kalno. - Šeštoji vizija
„Sodyb? gaub? vasaros šilta naktis“ - Septintoji vizija
„Tiktai giliam vidunakty…“
