Apie tr?nijant? med?

Nyksti nesuprastas ir vienas –
Gailus kaip su×eistas ×v?ris.
Tau visos Üviesios dienos –
Viena juoda naktis.

O ×aizdos ple?iasi, negyja,
Gil?ja vienuma.
Svajon?s karÜtos kaip ×arijos –
Tikrov? abejinga ir Üalta.

Kaip medis audroje per liet?,
NuÜvit?s ×aibuose, IÜlieka…
IÜliksi tu nenugal?tas,
Bet sutr?nij?s savyje.

O, jei tave kas nors u×degt?…
D×iaugsmingas kaip aukos ugnis,
NuÜviestum t? beprasm? nakt?
Pla?iom lyg up?s liepsnomis.

Őarnel?, 1943.X.4