Gimtos pastog?s slenkst? perženg?s,
Jis v?l pamat? visa tai, ko taip nek?sdamas
Kadais pab?g?s buvo iš nam?.
Ir pirm? kart? jo pasen?s veidas, jo išbl?s? akys
Nušvito tobulu džiaugsmu.
Be galo jam dabar patiko toji didel? tyla,
Ir tie ant sien? atsimuš? saul?s spinduliai…
Ten, kur palang?m vazon?liuos augo blyškios g?l?s,
Aplinkui mat?si
Vaikyst?s tolim? dien? žaislai.
Ir prasiv?r? jo sukep? l?pos: „Ašen nieko neradau,
Ta?iau galb?t nereikia nieko rast, jeigu ieškot gana.
Keliauja sau žmogus, o prieš akis tik vienas skausmo kelias,
Kol bl?stan?i? troškim? šird?
Pridengia didel? gimt? nam? tyla“.
Staiga jisai suprato visk?.
Lengvai pasir?m? ant stalo
Ir, saul?s spinduliuos pan?r?s veid?,
m i r ?!