Kažkaip tave prisiminiau,
Nors tu esi nutolus.
Gyvenome kadais kaip gimin?s,
Kaip seserys ir broliai.
Miškan uogauti ?jome,
Prie ežero taškytis.
Šiandien, girdžiu, al?jomis
Eini, kur skamba litas.
Nors tu buvai nuskurusi
Ir paprasta mergait?,
Bet mes šiandien salion? dur?se:
Dama “par excellence” skaitom.
Dabar žiedai auksiniai rankose,
Visa balta nuo grimo.
Greit b?si, sese, susilenkusi,
Kaip sen? prieš mirim?…
Greit bus duslu kr?tin?je
Nuo d?m? ir cigaro.
Nebežav?s kit? nei linijos,
Kai šauksies “juodo dvaro”.
Aš nežinau, nei kam tu tikusi,
Jau greit, jau greit pal?ši.
Ir tavo dienos tuš?ios likusios,
Ir tu pati be d?šios.
Mes taip toli palikome,
Ir tu tokia išbalus.
Tu nesikelsi su Velykomis –
Šiandien viskam jau galas.
1937