Gyveno kart? nelaimingas, vienišas karalius:
Tur?jo jis didingus, ne?sp?jamus planus,
Bet patar?jus ir ministerius
Labai mažus.
Par?m?s rankom galv?, m?st? tas karalius
Ir buvo li?dnas, nekalbus.
Nerado jis šaly aristokrat?,
Kurie kalb?t? jam protingus ir švelnius žodžius…
Ir lyg naktis sutemo nelaimingojo karaliaus veidas,
Kada prieš mirt? j? atlank? išsigim?lis s?nus.
Jis mat?, kaip to bukapro?io rankose
Didinga ir graži imperija sugniuš.
Ir pirm? kart? nuo širdies pakilo sunkios ašaros…
Ta?iau, kad neužliet? jos skruostus,
Užgniauž? skausm?, met? metais tvinkus?,
Ir mir? šaltas, išdidus.
Šarnel?, 1942.VII.3