Kas vakar? girdžiu: aplinkui nam?
Kažkas ten vaikšto pamažu
L?tu?iais žingsniais vienišas ir senas
Ir stebi vis, kaip ašen gyvenu.
Jis r?pestingai ten aplink vis vaikšto,
Kai aš puotauju linksmas per naktis,
O kai nuo klausim? galva apsvaigsta
Ir kaip pašalus paukšt? spurda jau širdis,
Jis veržiasi vidun ir tuoj gaivina,
Vingrius kelius nušviesdamas žmogaus
Ir duodams paragauti amžinyb?s vyno.
Kai praveriu akis, jo niekur nematau,
Tiktai girdžiu ten šiugždes? jo žingsni? nusl?pt?
Ir klausiu vis sav?s: kas tu, kas tu?