Les Meditations sur la vie triste

Man palau×? jau vali? ir ry×t?
Anie ×od×iai, taip dusl?s ir kim?s:
- Visa b?ga, praeina, negr?×ta! -

Nepa×?stamas, bendras likimas
Su pasauliu taikintis gundo.
Efemerinis, tuÜ?ias ×aidimas

Man belieka prasminga pagunda.
Ak, palaiminti tie, kur gyvena
Ir iÜ sapno baisaus nenubunda!

Jie tik b?na jaunyst?j jauni ir senatv?j pasen?.
O kiti kasdien gimsta ir mirÜta.
Jie atrodo iÜvarg? kaip seniai.

Ir kas li?dn? j? ×vilgsn? pamirÜt?…
(Tuo ir skirias ×mogus nuo be×d×ion?s,
Kad prieÜ j? protestuoja ir mirÜta.)

Őarnel?, 1943.III.12