Man palau? jau vali? ir ryt?
Anie odiai, taip dusl?s ir kim?s:
- Visa b?ga, praeina, negr?ta! -
Nepa?stamas, bendras likimas
Su pasauliu taikintis gundo.
Efemerinis, tu?ias aidimas
Man belieka prasminga pagunda.
Ak, palaiminti tie, kur gyvena
Ir i sapno baisaus nenubunda!
Jie tik b?na jaunyst?j jauni ir senatv?j pasen?.
O kiti kasdien gimsta ir mirta.
Jie atrodo ivarg? kaip seniai.
Ir kas li?dn? j? vilgsn? pamirt?…
(Tuo ir skirias mogus nuo bedion?s,
Kad prie j? protestuoja ir mirta.)
arnel?, 1943.III.12