em?, jos daina ir saul?tos padang?s,
V?jas ir pavasariu girti laukai,
alys tolimos, kaip atminimai brangios,
Praeity myl?ti r?st?s ir linksmi veidai
Vis vaidenas man, gyvena manyje,
Kol numirta ritmo bangose.
Neinau, ar tu paskui atsekt gal?si
Gyv?j? Gyvenim? i s?skambi? trump?,
Ar pajusi meil? jam, jau umirtam eili? pav?sy,
Ar suprasi dali? buvus piln? vargo ir kan?i?, -
Bet inau, kakas velniai palies tau ird?,
Kai pavelgsi praeitin giedr?jan?iu vilgsniu;
Kai saldi kaip vynas forma bus tave nugirdius
Ir atpalaidavusi nuo igyvenim? sunki?,
Tu suprasi, gyva – mirta, lieka tik daina,
Kaip nemirtantis paminklas dainiaus kapuose.
arnel?, 1943.VIII.26