Tenai, per dykum?, keleivis eina
Ir mato palmi? vaizd? graž?.
Širdis taip godžiai siurbia paskutin? laim?s dain?,
O akys ieško vis nauj? miraž?.
Suklumpa jis ir saujom sm?l? žarsto,
O vietoj vyno geria kaitr? tiršt?.
Nykus šeš?lis neša tyrais juod? karst?
Ir ži?ri, kaip keleivis vienui vienas miršta.
Ateis ?ia karavanas ir klajokli? gaujos;
Kaip lapas kris jie tyruos, mirs kaip mus?s…
- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – -
O mes kur einam, kur keliaujam,
Kur eina visos dienos m?s??
1937