Mirties paveikslas

Ateis mirtis kaip vargana senut?,
Bedant? jos burna nusišypsos.
Paims rankas ir nebeleis ilgiau ?ia b?ti,
O kart? ugn? užgesins veiduos.

Prab?gs pavasariai, žaliai suž?l?,
Prab?gs jaunyst? pro akis.
Taip dyvinai linguos daržely g?l?s,
O piemenys kalnuos bandas ganys.

Matysi tu save draug? b?rely,
Bes?dint linksm? prie ugnies.
? dang? kils žarijos kelios,
Ir šiltas vakaras per pievas nusities.

Iš darbo gr?š pe?i?kai vyrai,
Daina lakštingalos skardensis pro r?kus.
Iš nagini? išpils senasis t?vas žvyr?
Ir vis? vakar? ant priekl??io išbus.

Ir slinks veidai, kadais matyti,
Gyvenimas vaizduos pasikartos.
Išeisi tu iš ?ia rudens v?lyv? ryt?
Ir nebegr?ši niekados.