[Nor?damas surast save, jisai paliko eim? ir draugus]

Nor?damas surast save, jisai paliko eim? ir draugus
Ir vienas pats gyvent ? dykumas i?jo.
Ten pasistat? l?n? sau ir vienaplaukis, nekalbus
Ant slenks?io per dien? dienas s?d?jo.

Jis velg? ? dangaus tolius
Ir sielos gelm?se kako iekojo.
Ir naktimis ibud?s, neramus
Kak? lyg kartin?j klejojo.

Bet kart? ?siklaus? jis: kakas
Per dykum? praeidamas dainavo
Apie laimingas paprastas dienas
moni?, neturin?i? prasm?s ir tikslo savo,

moni?, kurie gyvena kaip mai vaikai,
Ties bedugne dainuodami ir okdami ratel?,
Jie rankioja g?les ir, krykdami linksmai,
Rankas bej?ges ir silpnas ? saul? kelia.

Ir atsiskyr?lis nuo Dievo meld? sau to paprastumo,
Ir buvo jis beregint iklausytas:
Kakas apvilko jam akis, aptem?s protas jo suglumo,
Ir tapo jis lyg vaikas paprastas, nekaltas ir maytis.

1943.XI.2