Mes gyvenom prie j?ros tada,
Du geri, du laimingi vaikai.
Palikti vanden? ir vies? globoje,
Palikti vienudu aminai.
Mes klajojom paj?rio taku,
Neidami protingyn nei senyn,
Du draugai t? uv?dr? balt?, –
Krintan?i? lyg akmuo vandenin.
Kai ivarg? v?lai vakare
Mes sumigdavom kur po mediu,
A sapnuodavau j?, ji mane –
Begalyb?j sapn? nekalt?.
Mes tetrokom gyventi drauge.
Du vaikai m?lynam paj?ry!
Lig mirties. O po jos
B?t palaidoti pauk?i? inia,
Kad sapnuos aminuos
Jie dainuot? kur nors netoli.
arnel?, 1943.III.18