Pasikalb?jimas su mama

Atsimenu Tav?sias pasakas, Mamyte,
T? Tavo ird? mylin?i? ir ger?,
Kadais a Tau ad?jau grai? pil? pastatyti
Ir vent?ms dovanoti karalait?s dvar?.

A pievose danai laks?iau kaip v?jas,
Man?s nuvargusio ateidavai parneti.
Sode a ali? drebul? pas?jau
Ir liept? pertiesiau ? kit? griovio krat?.

Ir Tu matei, kad a taip greitai augau,
M?stei: “S?nelis greit bus vyras”.
Dabar sav?s, sav? min?i? nebesugaudau,
Vaikyst? menant aaros pabyra.

Kai saul? nusileidia, vaigd?s ima degti,
Dar daug nor??iau Tau a pasakyti:
Kod?l keliaujam taip tolyn ? nakt??
Kod?l graudu dabar, ilgu, Mamyte?