Pavargimas

Nepasisekęs eilėraštis

Mokėkime gyventi ir dūžtančiose formose

Aš taip skubėjau jau visada kažkur,
bet kartą… pavargau.
Atrodė, lyg laimėjimui pasaulin
būsiu aš atėjęs
- – - – - – - – - – - – - – - – - – - – - – -
Dar saulėn akys žvelgs ne kartą,
Tačiau ir ten jos ras dėmių…
Todėl norėtųsi visai
Be pėdsako išnykt, pražūt.

Aš nežinau, kodėl šiandien toks pavargimas
Sukaustė protą ir jausmus.
Ak, būki dar, nors dūžtančiose formose,
Pasauli, man prasmingas ir gražus.

Šarnelė, 1942.VII.6