R?pestis padidint ?gio ne?stengia.
Sielvartas i naujo atveria aizdas,
Nuo likimo b?gantis jo neivengia,
Laim?s iekantis negali jos atrast.
*
Skrenda metai ir kaip pauk?iai
Meta plunksnas – mones neb?tin.
Pa?iame gyvenimo ir laim?s aukty
Nejauku pavelgt emyn.
*
Tapsmas aminas, bet tampantieji
B?na momentui tiktai, –
Kaip negr?ta nutek?j?
Kart? up?m vandenai.
Tu, mogau, gyvenimo isilg?s
Amino, – neaminas esi.
Veltui mirtan?i?j? burn? vilgys
Aminyb?s pasaka grai.
*
T?st gyvenim? be galo
Vien tik noras nepad?s,
Kart? s?nariai atal?
Nesuils prie ?geidi? ugnies.
*
Tau suprast, mogau, beliko,
Jei suprasti dar gali:
Kad praeinantys dalykai
Turi prasm? amin? b?ty.
*
Kad pati b?tis beprasm?,
Nenaudinga niekam apskritai –
it? gal v?liau suprasme
Mes, praeinan?io gyvenimo draugai.
arnel?, 1943.X.13