Aš s?džiu vienas vakarop ties ežeru,
Perdien susp?j?s ir pavargt, ir nusivilti.
Ir sau stebiu, kaip v?jas netoli mažom bangom
Skalauja gelsv? kranto smilt?.
Aš nieko nem?stau, tik šiaip sau tyliai
Ni?niuoju kažkada išmokt? dain?.
Aplinkui visiškai ramu. Gird?tis vieškeliu
Kažkas iš kaimo gr?ždamas pareina.
Ir žingsniai vis kaskart art?ja
Pro ežer? prab?gan?iu keliu baltuoju…
Staiga matau, kaip puola ant vandens tamsus šeš?lis
Ir kaip tolyn bangom si?buoja.
Aš pagalvoju: mano štai gyvenimas
Praeina lyg šeš?lis…
Ir v?l ramiai stebiu, kaip irsta plaunamas
Purus pakran?i? sm?lis.
Šarnel?, 1942.VII.6