Susigalvojimas

Kada tik, VieÜpatie, susigalvoju,
AÜ vis kaip saul?n ×iedas ? Tave smelkiuos.
Prisimena man Tavo nuogos rankos, kojos,
Dygli? vainikas ant galvos.

Nueina debesys, ir r?kas iÜsisklaido,
Ir vakare sub?ga ×vaig×d?s ant dangaus.
VirÜ j?, virÜ j? matau aÜ Tavo veid?,
Veid? kaip Dievo ir Ämogaus.

Matau iÜ spyglio skleid×ias ×iedas.
Jau greit, jau greit vainikas visas su×yd?s.
Ir eina tautos iÜrinktos ir atmestos ir gieda
Gra×iausi? posm? iÜ Üventos giesm?s.

Kada tenai ant Kalvarijos kalno
Tas paskutinis niekÜas kalt? apraudos,
Nebetek?s daugiau kraujai iÜ Tavo koj?, Üono, rank?, deln?,
Ir ×aizdos u×sivers jau visados.

1937