Kada tik, Viepatie, susigalvoju,
A vis kaip saul?n iedas ? Tave smelkiuos.
Prisimena man Tavo nuogos rankos, kojos,
Dygli? vainikas ant galvos.
Nueina debesys, ir r?kas isisklaido,
Ir vakare sub?ga vaigd?s ant dangaus.
Vir j?, vir j? matau a Tavo veid?,
Veid? kaip Dievo ir mogaus.
Matau i spyglio skleidias iedas.
Jau greit, jau greit vainikas visas suyd?s.
Ir eina tautos irinktos ir atmestos ir gieda
Graiausi? posm? i ventos giesm?s.
Kada tenai ant Kalvarijos kalno
Tas paskutinis niekas kalt? apraudos,
Nebetek?s daugiau kraujai i Tavo koj?, ono, rank?, deln?,
Ir aizdos usivers jau visados.
1937