Laiškai Pauliui Drevinui (1)

1

Telšiai, 1938.X.13

Mielas Pauliau,

pats man jau seniai parašei laišk? ir nesulauki atsakymo. Keiki mane, ar ne taip, mano mielas, teisi. Bet kaltininkas visada m?gsta teisintis, tod?l tegu bus leista ir man pasiteisinti.

Tavo laišk? aš gavau kokiam tai antradien?, grynai po savait?s, kaip jis buvo parašytas, ar dar v?liau. Mat aš pora dien? prieš laiško at?jim? buvau išvažiav?s ? namus svarbiais reikalais (mir? mano T?velis) ir namuose išbuvau vis? savait?.

Pats prašei poezijos, bet matai, juk negal?jau beatsi?sti, jau buvo po termino. Kai išleisi (gal išleidai), teikis pasi?sti man.

Sveikinu Tave su poezija, ma?iau jos visur: „Spinduliuos“, „Ateity“, „Prietely“. Labai produktyvus esi, girtina ypatyb?. Gal b?si Šiauliuose X.15, kur ?vyks Literat?ros vakaras? Pasišnek?tume! Jei važiuosi, vežkis ir Danguol?, aš jau pasiilgau, pykstu, kam abu neatvažiavot su neseniai buvusia ekskursija m?s? gimnazijoj. Tiesa, tenka Tave pasveikinti su naujom pareigom ir už tai, kad išmokai gražiai skaityti.

Rašyk, jei netingi, man laišk?, be to, sakyk, tegu ir Danguol? man pabr?žia, b??iau labai d?kingas. O dabar atiduok jai nuo man?s link?jim?;

tai sudiev, mielasis,
Vytautas Ma?ernis

P. S. Kai rašysi laišk?, ?d?k poezijos. Foto savo dabar neturiu, kai tur?siu, tuoj atsi?siu. Dabar, jei turi, si?sk savo.

V. M.