9
Telšiai, 1936.XI.18
Pauliau!
Šiomis dienomis esu patenkintas, nes antr? laišk? gaunu iš Kauno. Meil?s Tavo žodžiai tiek suramino ir paguod? mane kaip niekas. Ir daug prirašei Tu man, tikrai fain. Toks jau likimas, kad kalvariškiai yra vis? gerbiami. J?s su Juozu gerai atlaikote žemai?i? vard?, j? garsinate, man tai be galo džiugu. Laukiu tos dienos, kada gal?siu tavo feljeton? paskaityti. Dar n? Juozas nebuvo apie Tave prasitar?s, o aš jau žinojau, jog tau pasisek? feljetonu išgars?ti. Buvo pas mus atsilankiusi Elina Bujokait? ir pasakojo apie Tavo pasirodym?. Sako, jog net perplyšom besijuokdami, taip visiems patiko tas feljetonas. Už k? aš ant Tav?s pyksiu, jei nerašei laiško, tai žinojai d?l ko. Darbas sl?g? Tave (Laimink Dieve).
Š? penktadien? trimestro galas. Pirma vaga nelabai bloga, vidutinis pažymys beveik keturi. Pakanka. Be to, aš neturiu tiek laiko, jog gal??iau penketukus rinkti. Žinai, gyvenu pas Kelpšukus, o ne pas Glatkauskien?. Kelpšai gyvena, turb?t numanai kur? Jiems (dviem berniukam) padedu pasiruošti pamokas ir už tai gaunu valg? ir but?. Pakanka. Turiu dar pora mokinuk? pinigams pa?iupin?ti, ir viskas gerai. Bet darbo… tai be galo. Vadovauju literatams ir mažiesiems at–kiams. Ir jie dar š? t? sukliudo. Su poezija li?dniau. Niekas nebeturi k? nors geresnio paraš?s, o eil?raš?i? taip ir n?ra. Aš retkar?iais dar pasirodau, ale k? ten vienas atlaikysi. O kiek Aš noriu, kad viskas b?t? gerai, darbas eit? tvarkingai. Sielojuosi, r?pinuosi, o tave, žmogau, tik pajuoks… Ale k? ?ia verkšlenti, gerai yra, ir viskas. Šio m?nesio 28 rengiame vieš? sum?, kuris nuo eilini? susirinkim? skirsis tuom, kad po jo gal?s kas nor?s pasišokti ir bus daromas šeštadien?. ? j? atsilankys gimnazijos vadovyb? ir eiliniai mokiniai. Norime parodyti k? galime. Svarbiausi? programos dal? atlieku aš pats, referatas „M?s? jaunoji lyrika“, na paskui išsisakymas savo griek? kuriuom nors eil?raštuku. Skaitys ir kiti, pav. Daukantas, Jan?auskait?, tik ne lyrik?. Po Kal?d? ruošime vakar?, ? kur?, Pauliau, gausi atvykti, nors žem? gri?t?. Dar Juozas atvyks! Sutriumfuosime tada kalvariškiai!
Nuo Broniaus, Algiaus ir kit? m?s? vyr? tau ger? dien? iki kaklo. Pauliau, aš džiaugiuosi Tavim, Tavo darbais ir Juozu, dabar, bent šiuo momentu aš laimingas, net verkiau iš džiaugsmo (prisipažinsiu), kada J?s? laišk? sulaukiau. Nieko pasaulyje n?ra malonesnio už gerus draugus, t?višk?, motin?. Rašai man, optimizmo!!! Ne visada ištelpa. Toks žmoni? neširdingumas, j? kasdieniškumas ir kito vargo nevertinimas ver?ia mane li?dnai šypsotis. Be to, sunki Lietuvos b?kl?, m?s? draugijos nelaisv? ir kiti visi argumentai gildina mano šird?. Aš b??iau optimistas, bet nemoku, nes nežinau apie k? linksmai bedainuoti. Tu, Pauliau, jei gali, pjauk optimistiškai. Aš skaitau visoki? knygeli?. Šekspyru esu apverstas (t? pat? ir iš programos einame). Be to, skaitau anglišk?, lietuvišk? ir kitoki? knygeli?. Šiaip sau krutu, mokausi kaip gyventi, ir tiek. Nepamiršk, jei gali, man?s, Pauliau. Juo tankiau atlankysi mane nors laišku, juo bus man lengviau gyventi. Taip gera draugui visk? išsakyti, nuversti nuo sielos sl?gusius akmenis. ?temptai lauksiu žini?, kaip pasisek? Tau pasirodyti „Šatrijos“ korporacijos vakare ar baliuje. Tau privalo viskas sektis ir apie nepasisekimus nieko negalvok, Tu (sapnuoju tankiai) tur?si graži? ateit?.
Nesupyk ant man?s, kad aš visoki? niek? ?ia priplep?jau. Aš toks jau plepis, kas skauda ar intymu, guldau ant popieros, ir tiek. Ir lengva, ir malonu pasidaro širdyje, nors ir mirk, taip gera. Pas mus oras dr?gnokas, pasakysiu. Bet šiaip esu sveikas kaip ?žuolas ir galb?t per stipriai reaguoju ? visokius niekus. Kiekvienas džiaugsmas padaro mane laiming? ir kiekvienas nors ir menkas li?desys – nelaimingu. Gal ir negerai, bet k? padarysi – Jaunyst?! Kada sugr?šim ? namus paatostogauti, sugyvuosim, ar ne?! Mano toks šriftas nepuikus ir visas laiškas kleckuotas, bet dovanoki. ? niek? nežvelk piktom, net ? jaunesn? už save svieto keliaunink?. Kas nepatiko, atleisk. Beje, dar užmiršau, jog turime „Sesi? žar?“ pirm? numer?. Viršelis „modern“, bet šiaip sau skystokas. Pora eil?rašt?li? randame jo puslapiuose: vien? mano „T?višk?“ ir antr? Irkos XXX. Irkos jau nebeturime, išsidangino iš m?s? padang?s, net nežinau kur. Sako, jog šeimynin? laim? mananti sukurti. Duok jai Dieve.
Na ir palieku aš Tave. Linkime visi telšiškiai atlaikyti žemaitišk? skambes? univerkoj, o mes r?ksime savo.
Tavo draugas
Vytautas
10
Telšiai, 1937.V.18
Mielas Pauliau!
Dar tik užvakar gavau Tavo laišk? ir, pildydamas Tavo prašym?, rašau Tau laišk? ? Kaun?. Labai d?koju, kad nepapuikavojai tok? ilg? laišk? parašyti, dar tokiu gražiu stiliumi, patys vaizdai sukelia labai ryški? nuotaik?.
Kažin d?l ko neparašai man apie save nieko, vos por? žodeli?, vaizdu aš nepasitenkinu, noriu dar ir turinio. Ar jau n?ra pas Jus naujien?? Juk daromi ?vair?s susirinkimai, gal ir literat?ros vakarai, juk tuose vakaruose skaitai savos k?rybos, šiaip susirinkimuose, k? skaitai, kaip skaitai, kaip kas atsiliepia ir t. t. Visa tai man ?domu. Skaitau Tavo laišk? ir nematau Tavo darb?, tik matau Tave pat?, nem?gstant? girtis, nem?gstant? apie save plep?ti.
Tu man dovanok už visokias ?ia padarytas pastabas, gal, geriau sakant, prašymus, bet aš kit? kart? nor?siu, jei beparašysi man laišk?, daugiau ?d?k savo veiklos Kauno miesto padang?je.
Tu matyti linksti savo k?ryboje ? optimizm?. Gal ir gerai? Visokie tipai tik verkšlena, ir tiek, ne daugiau. Bet kad ir tas optimizmas išeina dirbtinas, nesklandus. Skai?iau Tavo to optimistiško eil?raš?io nuotrup?l? kelis kartus, jis gražus, ypa? charakteringas Tau, nes ten gamta, o kur gamta mes visi optimistai. Kai Tu atsid?rei ant plikojo gyvenimo arenos, tuojau sušukai nebežin?s kur statyti žingsn?. Taip išeina su tuo optimizmu ir su tais visais eil?raš?iais. Aš jau manau mesti rašyti eil?raš?ius ir baigti su ta visa k?ryba. Kas iš to? Prisikankini žmogus, ir daugiau nieko. Kol parašai dalyk?l?, tris dienas sergi prieš parašym? ir tris dienas nesupranti, k? darai, kur eini, po to, kaip parašai. O matau kartais žmogel?, kuris nei eil?raš?i? nerašo, nei skausmo neken?ia, o gyvena sotus ir pavalg?s, ramus kaip avin?lis. Ir pavydžiu jam, norisi ir pa?iam tokiu patapti. Žinoma, toks galvojimas n?ra protingas, bet kad tie galvojimai, tos visos mintys kaip mar?se vilnys, nei j? galo nei pradžios, tai ir nebesusivokiu k? bekalbu. Bet su ta k?ryba gali b?ti visko, gal mesiu visus tuos rašymus ir gyvensiu be j?. Kartais taip gera, kad naujai išreiški, naujai tem? sudoroji, tada taip maža teturiu, bet ir visk? turiu. D?l to viso ir kybau kaip nekrikštyta v?l? tarp dangaus ir žem?s.
Gyvenu ten pat kur gyvenau, greit atostogos, greit gr?šiu pas mam?, kaip palkusai kad sako. Užmiršk Tu, Pauliau, k? aš negero Tau ?ia parašiau, kas ne taip pasiraš?, kaip Tu gal manei bus parašyta.
Duodu Tau link?jim? nuo Broniaus, Algio, Vladelio ir kit? m?s? vyr?, nuo literat? savo vardu. Perduok link?jimus Juozui, paspausk jam dešin? už mane.
Vytautas
11
Telšiai, 1937.IX.25
Vos Tu atsid?rei Kaune, Vytautas Tau ant kuln? su laišku lipa. Bet, aš manau, Tu nepyksi. Paskutin? kart? mat?m?s, rodos, Telšiuose, kad J?s su Juozu brauk?te iš kaimo ? Kaun?. Pauliau, Tu visada sakai, kad aš esu li?dnas, nusimin?s, bet Tu ir neklysti. Reikia steb?tis mane pama?ius linksm?. Jau dabar ??jo ? mad? mane matyt li?dn?, bet jei retkar?iais pamato mane linksm?, tai pastato akis: „Kas Tau, kas atsitiko“. Reiškia, ir žmon?s bijosi, kad aš juokiuos. Mano juokas nenat?ralus, jei kada aš juokiuos, tai visada perkreiptu veidu, tik s?lyg? ver?iamas.
Bet kad Tau nuotaikos negadinus, aš daugiau ?ia laiške apie li?des? nebekalb?siu. Iš Tav?s laukiu laiško, parašyk man ilg? ilg? ir nupasakok savo naujienas, ?rašyk por? eil?raš?i?. Aš taip noriu t? eil?raš?i?, kaip trokšt?s vandens, aš be j? negaliu gyvent. Aš skaitau visus, bet kartais nusiviliu, nes daugiausia eil?raš?iai blogi; kaip veikia blogas vanduo, taip mane veikia blogas eil?raštis, aš dar daugiau j? noriu. Ger? randu nedaug, tod?l aš juos visus branginu ir t?kstan?ius kart? juos perskaitau.
Šiemet darbo turiu nemažai. Reikia vadovauti literatams, su jais jau padar?me susirinkim?. Reikia vadovauti ir ateitininkams, ?ia dar daugiau darbo.
Pakol kas mokslas einasi dar nieko sau: nei sunku, nei lengva. Tiesa, mažai kas tesauk?. Paraš?me antr? lietuvi? rašin?, bet dar negavom; už pirm?j? tema „Žmogaus ir gamtos ruduo“ gavau penket?. Kaip antras pasiseks, nežinau, šis buvo iš kurso, tod?l nieko originalaus, nieko nepaprasta ?ia negalima ?d?t.
Atiduok ger? dien? Šmulkš?iui, Vincui Bazilevi?iui, Zosei, Onutei, Vitai, Lionei, Jadzei Aleksandravi?i?tei, Stasei Daum[.].
Žinoma, nepamiršk Juozo, apie J? aš prisimenu daug ko gero, man patinka Jo b?do taurumas.
Prie Tav?s mane riša daug kas, tiek aš tegaliu pasakyt, kad man Tave dažnai prisimint man b?tina, tada man kiek lengviau.
Gimnazija prieš kelias dienas padar? „excursion“ ? pamišk?. Apie 4 val. po piet? gr?žom atgal.
Ger? dien? Tau siun?ia Bronius, Anužis, Morkus, Prižgintas, Mik?ta ir kiti Tavo paž?stami.
Neseniai parašiau eil?raštuk?: „Ponios šuo“. Štai du paskutinieji iš penki? posmeliai.
4) Už lango gatv?s vaikas miršta
Pajuodusiais veidais nuo bado.
O tarp poniut?s lakieruot? piršt?
Šuniukas valgo šokolad?.
5) Tam gatv?s vaikui taip ?kyrios
Per k?n? eina bjaurios erk?s.
Pasigail?kit, ponai, šuniui mirus
Ponia saldžioji verkia.
Parašyk man greit laišk?, papasakok visk?, neužmiršk ?d?t eil?raš?i? ir t. t.
Sudiev!
Vytautas
12
Telšiai, 1938.I.26
Mielas Pauliau!
Per atostogas buvai žad?j?s k? nors parašyti m?s? laikrašt?liui. To laikrašt?lio numer? mes norime išleisti prieš savo literat?ros vakar?, o vakar? jau numat?me 11.12. Jau nedaug teliko laiko. Na, labai b?t? gera, kad pasi?stum ? gimnazij? k? nors iki vasario 6–7 dienos. Aš b??iau, Pauliau, labai d?kingas, nes laikrašt?liu man tenka r?pintis. Paskui buk toks geras ir paprašyk Juozo, kad ir jis pasi?st? straipsn?, kur? per atostogas žad?jo. Aš jau iš anksto Jums t?kstant? kart? d?koju ir su viltimi laukiu. Geriausio pasisekimo Kaune, pasveikink nuo man?s širdingai Juoz?, ir lieku belauki?s
Vytautas
13
Mielas Pauliau, mano kamerade…
Tu, žinoma, nustebsi: „Kas ?ia toks rašo man laišk? su mašin?le, kas toks išmislus gal?t? b?ti“. Bet Tu n?maž nesidyvyk. Tai darau aš, kuris Tau žinomas Vytauto vardu. Tu n? kiek nesikonf?zyk, jei kalb? rasi maišyt?: ?yriausi? lietuvišk? ir žiupsn? žemaitiškos. Kad, žinai, mus? rašomoji kalba yra bišk? ubagiška. Jeigu nori kon naše pasakyti, tai tik žemaitiška tegali. Jei pasaka sakin?, tai žinai, kad pasake. O aukštaitiška: žiop?ioji, žiop?ioji ir nežinai, kas išeis.
Tu dabar nomej s?d?dams misliji, kod?l aš taip strokaune Tau rašau. Bet, kad tu žinotum, aš kaip muses po par?gas kapanojous, ir teik.
Visuose Telšiuose esu veins pats. O po savait?s tokio triukšmingo gyvenimo stovykloje dar li?dniau atrodo. Mano ??sas sutvarkytas pagal laikrod?: 6 valan. keliuosi, nuo 8–11 val. pamokos, 12 val. piet?s, nuo 2–4 val. pamokos. Po to esu visiškai liuosas. 10 val. einu gulti. Šiaip praktikuoju rašyti su rašom?ja mašin?le. Radau sen? užmest? mašin?l? pon? Augustinavi?i? ir barabaniju. Skaitau parsivežtas knygas, bandau ? miest? išeiti, bet mieste n?r ko veikti, nors pasiusk. Tik vienos dulk?s ir smarv?. Vakar buvau pas kapelion? nu?j?s, raudonomis akimis bevaikšt?s. Prie stovyklos sak?si prid?j?s 300 Lt. Žad?jo vykti ? Preil? pavasaroti.
Aš nežinau, kaip Tu jautiesi. Atrašyk man greit laišk?. Parašyk, kaip sekasi su kalvariškiais susirokouti. Kokie planai po galv? laksto, kon žadi dirbti, k? padirbai.
Kada nors barzd? nubritvij?s užsuk ? Telšius. Atiek pas moni, paplep?sma, pasirokousma, pasivalkiosma. Be to, neužmiršk, jei tu žinai stovykloje buvusios student?s Zos?s pavard?, tai man b?tinai pranešk.
Lauksiu laiško
SUDIEV…
TAVO DRAUGAS VYTAUTAS MA?ERNIS
Mano adresas:
AUŠROS KELIAS 9 Nr.
TELŠIAI
P.S. Nepyk, kad aš tep blog? gromat? tepadrukavojau.
14
Telšiai, 1939.III.18
Mielas Pauliau,
Aš nudžiugau pavart?s Tavo ilg? laišk?, tik jau per daug išgarbinai mane. Kam tai reikalinga, juk aš vis tiek nebusiu didesnis, koks esu, bet vis d?lto, matydamas šituose žodžiuose širdingum? ir niekad nepamirštamo draugo meil?, aš lyg ir pasiimu sau tuos žodžius kaip ideal? savo svajon?ms ir vizijoms. Aš gav?s šituos žodžius kaip panegirik?, pasistengsiu nors dalinai b?t j? vertas.
Tu muštravojies Karo Mokykloje. Tikiu, tas daug atneš Tau naudos. Išmoksi ne tik koj? spausti ir suveržti dirž?, bet ir padvigubint energij?, pakir?iuot reikiamoj vietoj ryžtingesn? žod?.
Aš nor??iau Tau daug parašyti, bet kad nesiseka. Aš bijaus tik tod?l ilgus laiškus rašin?ti, kad per daug jau kitoks pasirodau, negu noriu, pasakau t?, ko nei nemisliji. O, rodos, stengiuos ir noriu draugams nemeluodamas ir neišsisukin?damas atvirai k? nors pasakyti.
Rašau šiandien gav?s „Student? dien?“. Paskai?iau Tavo eil?raš?ius. Na ir gaila man t? redaktori? pasidar?. Tavo „Snaig?s pasaka“ per daug jau išnegarbinta ir ?d?ta „Apie mergaites ir meil?“ skyriuje. Tik?k manim, aš jau esu lyg ir skeptiku virt?s, paskaitau eil?raš?ius, spausdinamus laikraš?iuos, ir numoju ranka. Tiek jau ten neišgyventa, manieros ir dirbtina. Tiesiog nebesitiki, k? nors gero atrasti. Netik?jau aš šiandien, kai paskai?iau Tavo eil?rašt?, pats savim netik?jau. Tai tikra lyrika, ?ia n?ra melo, n?ra pozos, n?ra dirbtinumo. Šit? eil?rašt? jau galima literat?riškai nagrin?ti.
Juozas turb?t Tau d?kingas, kad jam paminkl?l? pastatei. Jei Tu pats šituo eil?raš?iu nesusidom?jai, tai susimildamas susidom?k. ?ia žodži? maža, visi jie paprasti, niekuo neypatingi, bet svarbiausia turi ugn?, šiuokart rami?, bet galing?. Aš skirstau eil?raš?ius su ugnim ir be ugnies. Tod?l nekantraudamas skaitau nauj? eil?rašt? ir tuoj pajuntu: ar jis turi ugnies, ar ne. Kai skaitau vienus eil?raš?ius: man šalta, nejauku, nemalonu, kai skaitau eil?raš?ius, kurie turi ugnies, tai Tu ?sivaizduok, kaip aš pasijuntu. Lyg dykumose, kuriose v?jas ir sniegas, atrastum malon? namuk? ir jame besik?renanti židin?. Sakyk, ar Tau tas namelis neimponuoja. Tai patyriau skaitydamas Tavo „Snaig?s pasak?“. Ir kaip malonu buvo prie židinio pails?t, pašildyt nušalusias rankas ir pasidžiaugt šviesos kaspinais, meiliai krintan?iais ant šeš?liuot? trobel?s sien?.
Šis Tavo eil?raštis man suteik? j?gas. Aš mokaus j? atmintinai. Ar Tu nejauti, kaip tai paprasta, liaudiška ir giliai giliai lietuviška:
Ten, už kl?ties, sode
Baltos snaig?s iškris,
Ir pabudins tave
Mylimos atmintis.
Ir išeisi laukais –
Šviesu žem?j, širdy.
Užmiršta pabundi?
Kam tie karklai si?buos,
Šventai pušys užgaus,
Jei vis jusi namuos,
Išsiilg?s žmogaus.
Tolius snaig?s užklos
Ir vartus užpustys,
Ir užsnigs mylimos
Visad gyvas akis. – – –
Aš nor??iau lyg ir baigti. Aš lyg upelis srovenu, bet staiga ir l?žtu. Tod?l ir noriu baigt.
Dabar iš einam?j? reikal?:
Manau kaip nors užbaigt aštuonias, tik truput? ne kokios sveikatos esu. Draug? ?ia neturiu, tai vienas gyvenu, linksminuos ir ken?iu. Tod?l malonus Tavo apsilankymas. Eil?raš?i? nedaug rašau.
Tiesa, patark, k? tur??iau studijuoti. To tai nesugalvoju. Painformuok, jei gali.
Matuzevi?iui, Brad?nui, dar kitiems, jei žinai, kad juos paž?stu, perduok link?jimus.
Baigiu šitais žodžiais, kurie išrašyti iš paskutiniojo mano neseniai parašyto eil?raš?io, pavadinto „Žmogaus tragedija“.
Šitoj maž? žmogu?i? žem?j
Tu pamaž?l mažu darais.
Greit tavo akys nebesvies aptem?
Šitoj maž? žmogu?i? žem?j,
Maž? ir žodžiais, ir darbais
Nes taip kartu, kartu su jais
Tu pamaž?l mažu darais.
O Pauliau, padarykim, kad šitie žodžiai m?s? neliest?.
Tavo draugas
Vytautas
15
Šarnel?, 1939.VIII.19
Mielas Pauliau,
Mes buvom susitar? kas dvi savaites susirašin?ti, pats tai ?vykdei, tik aš to nepadariau.
Darbas dabar man! Kai prad?jom su šienu, tai dar ir tebevargstam su vasarojum. ?ia, ži?r?k, s?di ant mašinos, ?ia, ži?r?k, darbinink? ieškai, n? paskaityti, nei pagalvoti ar atsikv?pti jau n?ra laiko. Rašei, kad protu mamai pad??iau, bet reikalinga ir fizin? j?ga, ir darbo tvarkymas. Visa tai susideda man, o juk žinai, ne per stipriausias esu. Pagaliau nei?iau, nedirb?iau, bet maž?j? broliuk? ir mamos gaila. Tik vienas dalykas kamuoja mane, tai vargingas ?kininko gyvenimas. Tai šuniškas gyvenimas. Jei kas nori pamatyti varg? ir tikrai nuog? gyvenim?, tas teatvyksta ? kaim?. „Kad ir nemokyti esam, bet žinom, kad pon? m?šlas esame“, sako jie. Laukia kaimas karo, ar koki? permain?, nes taip skurdžiai gyventi nebegalima toliau. Kada apie rus? ar vokiet? kalba, ašaras lieja, taip gailisi t? laik?, kurie pra?jo. O t?vyn? jiems n? galvoj, Lietuva jie vadina Kauno ponus. Ir iš tikr?j?: alkan?j? iliuzijom nepamaitinsi. Skurdas ir tamsa kaime. Mes dar azijatai! Žinoma, pa?iam taip neatrodo, nes viso to nematai, bet patik?ti gali.
Rašei apie naujus poezijos kelius. Maža dar aš apie juos tegalvojau, bet mano principas: rašyk, k? širdis sako. Jei tur?sime j?gos, paskelbsime kov? snobams ir visiems tiems, kurie d?l mados rašo. Visiems dabar tinka paeiliuoti, bet skausmo, j?g? formavimo ir apvaldymo niekas nenori pakelti. Kad tik taip sau lengvai, pav?jui eiti, ir daugiau nieko. Aš k?r?jo pareig? statau šalia kunigo pareigos. Kuo blogu kunigu b?ti – geriau neb?ti; kuo blogu rašytoju b?ti, geriau malkas kapoti. O pretenzij? dabar ? rašytojus visi turi, ta?iau rašytojo vargo visi kratosi. Rašytojas tai: nenumaldomas teis?jas kitiems ir sau, tai aukš?iausio laipsnio moralin? asmenyb?. Rašytojas turi b?ti šventas, ta?iau niekad nepasitraukti iš purvin? žmonijos aikš?i? ir, vis? t? purv? semdamas ir naikindamas, žmonijos aikštes švariom paversti. Poezija turi b?ti kelianti, tik ne už kaklo virv? užnerianti, bet žmogaus žingsnius palengvinanti. O toki? poezij? rašyti reikia b?ti amžinai degan?iu, amžinai liepsnojan?iu. Ramyb?, pasitenkinimas ir geras, laimingas gyvenimas turi b?ti užmirštas. Kas šito kelio nebijo, tas gali stoti ? skausmo didvyri? eiles. Tas kelias, tai vizionieri? kelias: pirmyn ir aukštyn, nuolat geresniu žingsniu, taip ligi amžinyb?s. Už tai užmokesnio jokio nereikia, nes kas jau pa?m?, tas nebevertas toliau eiti. Rašytojo vienintelis užmokesnis – tai amžinyb?. Visa kita niekai. Jei minia si?lo, reikia atmesti, nes minia yra lyg tas vaikas, kur? tenka dažnai pabarti ir paplakti, kitaip jis bus pilnas kapriz? ir prisidarys sau nemaloni? dalyk?… Tai štai kokios mintys apie „naujus“ kelius. Kai susitiksim, ar?iau pasikalb?sime.
Apie univerk? dar nieko tikro neišsprendžiau. Nežinau, kaip bus Kaune su kambariu. B?t? gera, Pauliau, jei aš gal??iau pas Tave nors por? savai?i? pagyventi, o paskui gal susitvarky?iau. Kai rašysi laišk?, parašyk man apie tai. Prašym? greit paduosiu, nes Juozas jau ?ia. Baigiu, skubu kelion?n.
Vytautas
16
Šarnel?, 1939.IX.11
Mielas Pauliau,
Rašau tau prieš atvykdamas laišk? Dabar k? tik s?džiu Als?dži? vals?iaus savivaldyb?je ir tvarkau ?vairius dokumentus.
O kaip su pa?iu. Ar jau gal?si studijuoti, ar dar užlaikys kariuomen?je. Dabar tokie neram?s ??sai, kad abejoju, ar Tave paleis. O vis d?lto, gerai b?t?, kad Tav?s nesutrukdyt? ne dienos. K? aš ten veiksiu vienas. Man patsai b?tum tikras gyn?jas visuose mano reikaluose.
? Kaun? atvykstu ketvirtadienio vakare 7.05 val. Juozas žad?jo atvykti ? stot? pasitikti, nors keli? ir vienas ras?iau.
Juozas pad?jo man susitvarkyti su prašymu, pasu, vals?iaus pažym?jimu ir šiaip dav? smulki? informacij?, o patsai tai mane (savo r?pes?iu d?l man?s) visai apglušinai. Tod?l man bus truput? nejauku, jei Tav?s pas brol? nerasiu. Kai pats b?si, tada man bus dr?siau.
Juozas raš?, kad ir kulkoms lyjant studijuosime. Aš to nor??iau. Sutrukdymas man daug kaštuot?. Ta?iau visa panešime, nes n?ra to, ko žmogus neišk?st?. Pagaliau mes jauni ir dr?siai žvelgiame ateitin.
Dovanok už netvarking? laišk?. Mat ?staigos triukšmas, kelion? sutrikd? gerokai.
Iki laimingo pasimatymo Kaune.
Vytautas
17
Kaunas, 1939.XI.8
Mielas Pauliau,
patsai, žinoma, jau piktinies manim; ne tai, kad aš savo laišku suteik?iau didel? malonum?, bet piktinies d?l nedraugiškumo. Visada su manim taip. Kas man yra draugiškesnis ir mano reikalais kartais suk?joj?s (??), Aš šituo pa?iu mažai atsilyginu. Žemaitiškas grubumas manyje randa sau prideram? viet?. Ta?iau nenor??iau su tuo sutikti, kad po šituo šiurkš?iu ir nedraugingu kiautu plakt? lygiai žiauri ir nekrikš?ioniška.
Svarbiausia esu išsiblašk?s.. Nepaj?giu dar vis susikaupti. Kol gyvenau pas Brol?, ketinau parašyti, bet Tu vis kažin kur baladojais, nebuvai vienoj vietoj. Sakiau, apsistos kur nors, tai ir parašysiu. Bet persik?l?s ? Laisv?, ? 3b, kol susitvarkiau, be to, per?miau iš A.Strabulio Akademijos reikal? ved?jo pareigas. B?giojau iš vienos vietos ? kit?, r?pinaus, prieš tai jau dirbau. Bet dabar pamažu reikalai susitvark?, aprimo, rodos, tur?siu jau daugiau laiko. Bet dabar prasid?jo visos paskaitos, kuri? anks?iau nebuvo ir v?l reikalo n?ra. Na, bet atrodo juo labiau susigaudysim, nes labiau pripratau prie tvarkos, prie to naujo akademinio gyvenimo, tai n?ra jau tiek daug sav? r?pes?i?, o tada, žinoma, galima prisiminti visus savo pam?gtuosius reikalus ir juos perkratyt, pasvarstyti.
Kaip vyko gyvenimas noriu ?ia išd?styti, nes šiaip neturiu kam pasipasakoti, o nor?te noris.
Pas Brol? gyvenau karališkai. Iš viso patiko man Tavo Brolis. Velnioniškai ?domi asmenyb?, diametraliai priešinga Tau, bet nepakartojama ir savita. Kas jus daro panašius, tai gal tai, kad ir Tavo Brolis yra tolerantingas ir pla?i? paži?r? žmogus. Turi savo nuomon?, bet turi ir savo šird?. Jame išdidumas neturi n? daig?, tai žmogus neiškeit?s savo prigimties, savo paprastumo ? kokius nusiži?r?tinius dalykus. Jis visada aiškiai pabr?ž? es?s Kalvio s?nus, es?s žemai?io žmogus, prastuolio s?nus. Ir tai sak? visiems. Šiaip dažnai man sakydavosi es?s cinikas ir materialistas, bet aš jame ?ži?r?jau k?r?jo asmenyb?, ne gyvenimo žmogus. Begalinis jo susidom?jimas, o begalinis niekada neneša matomos naudos savo objektu. Ir ten jis juose knaisiojasi, nereikalaudamas atlyginimo. Vertas plunksnos žmogus, ?kelk brol? literat?ron.
Brolien?, t.y. ponia irgi steb?tinai paprasta, nuoširdi ir atvira, niekuomet nieko nesl?p? ir niekuo nesidangst?. O kokia gudri, visa pramatanti. Aš pri?jau išvados, kad tikrai verta ir naudinga pažint sutiktuosius žmones, nes nežinia, kokie jie ypatingi ?dom?s gali pasirodyti. Jei kada rašai laiškus, tai niekada nepamiršk ir nepraleisk progos kuo karš?iausiai nuo man?s pasveikinti. J? namuose jau?iausi es?s ponas ir nevaržomas. Naudojaus šviesa, kambariu, mašin?le, visa tai sudar?, kad aš prad?jau pasitik?t savimi ir jaust es?s taip pat žmogus, o ne koks iš kaimo atklyd?s gimnazist?lis. Toks lygus traktavimas mane gerai nuteik? visiems šiems metams.
Nuo spali? 15 d. išsik?liau, nes buvo toli vaikš?ioti, v?lai tepareidavau, trukdžiau miegoti, be to, pats ma?iau, kad užimu b?tiniausias patalpas, nes ponas netur?jo kur prisiglausti ir dirbti. Apsigyvenau r?muose ir tebegyvenu. Neblogai, arti universitetas. Gyvenu 5 aukšte, 6 kambaryje su dviem medikais. Vilni? atgavus brolis Vladas išvyko tarnauti Vilniun, o man paliko radijo. Klausau, groju kai kada, kai li?dnesniu tampu.
Tiesa, gal nežinai: studijuoju angl? ir vokie?i? teol (ogijos)–filosof (ijos) fakultete. Lietuvi? nepatiko kažkod?l man, tai ir ne?miau. Pradžioje buvo sunku gaudytis d?l pa?ios universitetin?s tvarkos, bet man ?ia Juozas pagelb?jo ir bematant išdresiravo. Dabar viskas gerai.
?stojau „Šatrijon“. Nelabai tepatinka, nes n?ra toki? artim? draug?, bet gal apsiprasime. Veikt jau prad?jome, vadovaujami ?eslovo.
Iki šiol nieko neparašiau, nes kasdienyb? lenkia prie žem?s, ir tiek. Laukiu atostog? kaip gerv? giedros. Gal tada išspausiu. Tavo skai?iau „Ateity“, nuostabu, kad Tu gali dar toki? dalyk? išspausti. Aš jau realiai buvau projektav?s apie nauj? srov?, bet Tavo nebuvimas kažkaip deorganizuoja vis? galvot? darb?. Su l?šomis pus?tinai. Gaunu A. mokslo stipendijos 50 lit? iš Griniaus. Bet tai n?ra daug, be to, kaip laisvo klausytojo neatleido nuo mokes?io. Kalu lotyn?, ir tiek.
Šiaip mano gyvenime nieko naujo, sakau, ypa? mane toks universitetinis gyvenimas blaško ir kamuoja, negaliu prie to suirimo priprasti ir susikaupti, tod?l nieko gero ir negaliu parašyti.
Rašydamas parašyk savo vargo kelius, o j?, man rodos, nemaža turi, be to, parašyk apie nuotaik?, ateities planus, eil?raš?ius ir kombinacijas. Nesuplokšt?k ?ia pulke ir gr?šk su karišku, tai yra su taisyklingu kaip auksas ritmu universitetan! Gr?žk kuo grei?iausiai, nes kariuomen? žmog? ?da. Reikia stiprios valios, jog ilgiau išlaikytum. Dovanok ir lik sveikas, Vytautas.
18
Telšiai, 1942.IX.13
Mielas Pauliau,
Vakar apvaikš?iojau visus Telšius ir Igno Šeiniaus neradau. „Šviesos kelius“ Tau atsiun?iau. Šeiniaus aš dar pasižvalgysiu Vilniuje. Galb?t rasiu.
Šiandien išvažiuoju Vilniun. B?siu pirmadienio vakare. Tiesa, yra toks reikaliukas. Be maisto kortel?s neišrašo naujos kortel?s vietoje. Tod?l, b?k toks geras, nuvyk ? mano namus, gauk kaimo maisto kortel? (žinai, t? cukrui) ir tuoj pasi?sk Vilniun, o kitaip aš nustipsiu badu. Si?sk Bronei.
Be to, atvažiuodamas ? Kaun? ir v?liau ? Vilni?, atvežk man žiemin? kepur?. J? palikau pas p. Striaupius. Kitaip aš žiem? ausis nušalsiu.
Nuvyk?s Vilniun, Tau parašysiu. D?koju iš anksto.
Tavo Vytautas
19
Vilnius, 1942.IX.16
Skais?iausias,
Tavo prakeiktos knygos n? mirdamas negaliu n? iš kur ištraukti. Belieka iš Tav?s tada prašyti atleidimo. Ar Tu be šitos knygpalaik?s negali išsiversti?
Prisimink, kad jau ruduo, šalta, nyku ir baisiai li?dna sekmadieniais, ir spausk ? Vilni?. Tav?s mademoizelle Monika labai išsilgo ir mane labai užsipuol?, kam aš Tav?s ? Vilni? neatvežiau. Žinoma (aš ne iš baili?j?), aš neišsigandau ir jai atkirtau: Aš tavo Pauliaus neganau, ir jo transportu Vilniun pasir?pink pati.
Šiaip nieko naujo negaliu Tau apreikšti.
Pasilieku g?st?s Vytautas
20
Vilnius, 1942.XI.9
Mielas Pauliau,
Tau siun?iu ?ia por? savo dalyk?li?. Jei Tu gali, atspausdink juos „? Laisv?“. Žinai, „Tuštyb?“ n?ra koks šedevras, galb?t net šiek tiek naivokas, bet mintis yra, šiaip gal nenuobodokas. Aš labai nerausiu, jei atspausdinsi. Be to, žinai, prisipažinsiu atvirai, man reikalinga pinig?. Šiemet nuo mokes?io už moksl? neatleido, o mano algele – 40.30 RM reikia sumok?ti už kambar?, tai belieka vos 10 RM. O kur piet?s ir šiaip visokie reikaliukai, malkas dar reikia atsivežti. Truks plyš reikia grimzti ? skolas.
Tu nesupyk, kad aš Tau savo reikalus taip smulkiai išd?stau, bet mes esam per daug artimai susigyven?, kad gal?tume vienas kitam ko nors nevyniodami ? popieri? pasakyti.
Kai Tu rašysi man laišk?, pasakyk, kaip Tu galvoji apie tok? mano projekt?: aš mielai po vien? Vizij? išspausdin?iau „Laisv?je“. Ir taip per kelet? savai?i? jos praeit?. Žinoma, gali susidaryti sunkum?, ir kiti gal nenor?s j? priimti, ta?iau, jei but? galima, aš sutik?iau. Šiaip tos Vizijos ir palik? vis? laik? rankrašty.
Šiuo klausimu parašyk man, kaip Tu pats galvoji. Man bus labai ?domu. Tiesa, aš Tau Vizijas neužilgo perraš?s pasi?siu.
Tai vis reikalai. O šiaip sau gyvenu neblogai. Dabar jau šalta. Šiandien sninga, iš l?to krinta snaig?s, ir man kažkas malonaus prisimin? apie namus, apie šiaur?, ir aš pasiilgau nam?. Nor??iau k? nors apie juos parašyti.
Ar Tu neprisimeni, kaip mes važiavome vien? žiemos vakar? rog?mis. Ir aš Tau pasakojau apie… Tu turb?t gerai prisimeni? O buvo baisiai puiku. Kiekvien? kart?, kai aš t? kelion? prisimenu, kažkoks šiltas jausmas v?l gr?žta ? mane, ir aš v?l pasiilgstu toki? žiemos vakar? ir kelioni?. O gal dar keliausim? Ewiges Wiederkehr!
Aš nor?jau su Tavim ar?iau pasikalb?ti, bet žinai, per laišk? nepatogu. Aš nor?jau papasakoti Tau k? nors apie Mademoizelle m…, bet nesuradau progos. O aš š? t? žinau. Bet visuomet taip yra. Kai turi žmogui k? nors gero pasakyti, tai nesurandi progos. Bet aš manau neužilgo atspausti iki Kauno. Tada išsikalb?sim. Gal netrukus pasimatysime?
O dabar lik sveikas ir sveikink Nag?, Vincuk?, Antonij?, Kriukelyt? ir kitus, kuriuos žinai mane paž?stant.
Vytautas