1

Prie lango parimus nubodo
�i?r?t am�inai ? paniurus? dang?,
Kai debesys plauko pajuod? vir� sodo
Ir ?kanos tolumas dengia.

Lig kaul? dr?gm? ?sisunkus
Numir?lio pir�tais �irdies prisilie?ia.
O mintys kaip nuod?m?s sunkios
Vis renkasi knib�dan?iais spie?iais.

Tokiom valandom i�siilgsti kitos sau t?vyn?s,
�alies, ten, kur Bachas linksmai geria vyn?;
Regi Boti?elio “Pavasar?” soduose:

Ten saul?… Po med�iais mergait?s, �iedais apsikai�?
Ir �vilgsniais ilgais, lyg nuo meil?s pakvai�?,
Kaip ilgesio f?jos mums rodosi.

2

Dien? pilk? ir �alt? – nejauki?
Jau v?lyvo rudens baruose
Dega ugnys, sukurtos palauk?j,-
Skraido varnos tir�tai pa�eme.

Rodos, mint? nery�ki? d?moja
Apsiblaus? ir tyl?s mi�kai,
Ir �vyluoja rusvi uogienojai,-
Kelia galvas pliki stagarai.

A� einu, bet nelinksmas, savin ?sitrauk?s,
Per rugienas, dar�us ir palaukes,
Pilnas sopulio did�io, sunkios ne�inios,

Negal?damas sav?s nuraminti,
Kartodams nublukusi? mint?:
Ar svarbu, kokios mintys tave nukamuos.

�arnel?, 1943.IX.14

3

Pirm? kart? sutikau j? vien?,
Gr?�tan?i? per park? takeliu.
Su�ib?jo lyg dvi ugnys pro blakstienas
Akys, klausian?ios: kas tu?

Bet nei vieno �od�io nepratar?
I�gyvenom vis? vasar? kartu.
Susitik? �vilgsniai vienas kit? bar?
U� puikum? i�did�i? �ird�i?.

I�siskyr?m, n? ma�iausiu �enklu neparod?
Savo ilgesio ir degan?ios kan?ios;
O reik?jo tart tik vien? �od?…

Bet nebesugr?�ti �iandien atgalios:
Ji veltui kasnakt pabunda, mano vard? �aukdama.
A� tu�?iai jos gr?�tant laukiu kas diena.

�arnel?, 1943.IX.20

4

Ruduo. Jau ilgesio g?l?
Auksiniais lap? tonais �ydi,
Kaip paskutinis vasaros sudie
Prie� atsisveikinim? did?.

O melsvuma dangaus �velni,
Li?dna kaip Dievi�kasis Niekas,
Neradusioj ka�ko �irdy
Kaip atminimas lieka.

Dabar kiekvienas daiktas
Nurodo Begalin?.
K?rybos metas baigtas.

Lengviau pulsuoja jau visi �altiniai.
Tik �ydi ilgesio g?l?.
Ir v?jas dvelkia kvepian?iu sudie.

�arnel?, 1943.X.2

5

Pasipuo�? lapais ?�uol?, draugai,
�v?skit rudenin? �vent?.
Jei gyvenimas toks trumpas, tai linksmai
Reikia jis gyventi.

Jei �e�?liai rudeniop ilg?ja
Ir d�iaugsmai praeina,
Apie saul?, vasar? ir v?j?
Teb?nie gra�iausios dainos.

Tik akimirkos suteikia
Laim?s am�inyb?…
Jos kaip g?l?s vysta veikiai.

D�iaugsmo dievi�k? saldyb?
Paragauja vien tik tas,
Kas i�moksta moment? suprast.

�arnel?, 1943.X.12

6

Rudens u�kop?s kaln?,
Tu susim?st?s ir tylus.
Varp? garsai mieguistai �veln?s
Klajoja po laukus.

Vir�?n? ta, kurios pasiekei,
Matuojasi vienatv?s valandom.
Tau svetimi veiksmai ir siekiai
Pagrimzdusiam Nirvanos Tu�tumon.

Bet tu �inai: �venta jud?jimo ugnis,
Sutirpd�ius lyt? sen?,
Naujam Pavasary atgis.

Ir jau dabar gyvena
Kaip sen? turin? sprogdinantis �elmuo.
Ak, koks mieguistas, saul?tas ruduo…

�arnel?, 1943.X.14

7

Vidunakt? da�nai
A� pabundu,
Kada keistai, keistai
Visuos namuos tylu,

Ir a� nebe�inau,
Kas daros su manim,
Bet man kaskart sunkiau
Tokiom naktim

I�spr?st gyvyb?s ir mirties lygtis
Su begale ne�inom?j?.
Veltui a� laukiu: niekas man nepasakys,

At?j?s i� erdvi? gili?j?,
Kod?l kas nors yra? Kod?l a� pats esu
Did�iausia paslaptis visatos sl?pini??

�arnel?, 1943.X.17

8

Mylimosios auk�tumos lapuo?i? mi�kas
Antikinio vakaro fone
Ir rudens spalv? �aisme i�ry�k?s,
Man atrodo kaip �venta giria.

Ten vir�?ni? monotoni�ko o�imo apsvaigintos,
Grak�?ios stirnos �oka aik�t?se,
Ir upelio, kurs bedugn?n krinta,
Vandeny steb?damas save,

Groja Panas am�inai naujas melodijas,
O poetai – nuo�alumo ir mi�k? draugai -
?siklaus? ima pam?gd�ioti jas.

Ir j? lyrin? dainel? neretai
Ugnimi paver?ia krauj? ir svaigina,
Kaip i� �em?s sul?i? spaustas saul?s vynas.

�arnel?, 1943.X.19

9

Visa tai, kas �iandien? Tave
Ar kankina, ar d�iugina,- laikas
Nusine� ir pridengs ne�inia
Kaip voratinkliai draik?s.

Apipins tavo �ird? da�nai
Ilgesingos ir gelian?ios mintys,
Bet praeis jos, ir met? kalnai
Nebeleis j? atgal sugr?�inti.

Laikas b?gdamas veid? i�ra�o
Rauk�l?mis naujomis.
I�gyvenimai la�as po la�o

Ardo sielos trapi?sias lytis
Ir v?l kuria naujas, bet, sakyk, prie kurios
Tavo a � am�inai apsistos?

�arnel?, 1943.X.21

10

O am�inasis nuod?mi? �altini!
Poet? ?kv?pimui gro�i tyras!
Prisilietimais l?p? purpurini?
Gaivinki sielos degan?iuosius tyrus.

Tvirtai ranka �velni?ja apkabinus,
Suteik paunksm? mano miegui gaivi?
Ir supk lengvais bangavimais kr?tin?s
Vir� meil?s mari? �vies? sapno laiv?.

J? ne�k tolyn, alsavimu kvapiu
?tempus d�iaugsmo dievi�ko bures,
Ner?pesting? valand? keliu,

Kol mano vargas inkar? i�mes
U�simir�imo uoste, prie krant?,
Kur t?sias sodai vaisi? u�draust?.

�arnel?, 1943.X.23

11

Mergait?, mylimo gl?by apsvaigus,
Poetas, laur? lapais vainikuotas,
Valdovas, pergale kovas u�baig?s,
Ir �eimininkas i�kilmingos puotos -

Visi, pasiek? laim?s apog?j?,
I�vysta momentui atvert? dang?,
Ir per kra�tus j? d�iaugsmas i�siliej?s
Pavirsta ? �aizd? aliej? brang?.

�mogus praeina ilg? tams? keli?
Likimo u�mir�tas, �e�?ly, laukime,
Bet �tai staiga ? tams? �aibas skelia

Ir nu�vie?ia did�ia gyvenimo �viesa
Slaptus kent?jimus ir keli? ving?,
Atvedus? sostan kaln? diding?.

�arnel?, 1943.X.25

12

Savo siel?, alkan? kaip �v?r?,
Maitinu geriausiais �em?s vaisiais:
Mokslu ir menu; tegu ji g?ris
Spalvomis ir tonais ?kv?ptaisiais.

Leid�iu jai i�tvirkt ir atgailoti,
U�sivilkus a�tri? a�utin?,
Bet a� negaliu niekuo pasotint
Tos panteros, alkanos, laukin?s.

K?no narve ji nervingai vaik�to,
Am�inyb?s sau kaip grobio geisdama.
Ilgis saul?s nu�ert?j? aik�?i?,

Kur gul?t? nemirtinga ir laisva,
Meil?s �oky suktis su dievais kartu,
Trypiant �iedus anemon? gelton?.

�arnel?, 1943.X.27

13

Mes ne�inome kam, bet gyventi,
Kurt ir juoktis pasauly – puiku;
Nes ir tai, k? mes esam i�kent?,
Vien?syk prasiver�ia d�iaugsmu.

Mes ne�inom kod?l, bet darbuotis
Per �e�ias ?tempimo dienas
Tenka mums. Ir tada vainikuoti
Galim �v?sti �ventes prabangias.

Mes ne�inome kaip, kuo b?du:
Bet vien ie�kant? glosto �velniai
Po gili? abejon?s nakt?

Purpuriniai tiesos spinduliai,
Ir pro a�ar? tyrus la�us
�vie?ia auk�tas ramyb?s dangus.

�arnel?, 1943.XI.1

14

V?l? ruden?, kai ?dienojus saul?
�alto aukso spinduliais erdves nubarsto,
Rodosi, dangus �io mir�tan?io pasaulio
Pana�us ? m?lyn? stiklin? karst?.

Niekur nesustoj?s �vilgsnis ilgesingas
Skrod�ia Tu�tumos berib? okean?.
Vasaros linksmi dievai seniai jau dingo -
Jie apmir? Hado �alyje gyvena.

Bet poetas, ciklo paslapt? i�skait?s,
Regi Gracijos sul?tint?j? �ok?
Mir�tan?ioj gamtoj. Kadais pati dievait?

?kv?pimo apsvaigint? j? i�mok?
Po sustingusiu ir stati�ku paveikslu
?�i?r?ti ritm?, kuriant? ir veiksl?.

�arnel?, 1943.XI.5

15
Ecce homo

Pa�inimo tro�kul? ken?i?s
Ne�inojimo Sacharos vidury
Gr?�o verkdamas rankas.

�viesi? nakt? kaulai ka�kieno balti
Blizga… Abejon?s – �akalai i�alk? –
Pasireng? pult, aplinkui susitelkia.

Jos a�triais dejoni? dantimis
Jau pavargusi? ir li?dn? siel?
Apipuol? pl?�ys ir draskys –
J? kankins per vis? nakt? miel?.

Proto m?nuo �vie?ia, bet tamsa ? �ird? renkas,
Netik?jimas j? grau�ia. Meld�iasi �mogus,
Pra�o atitolint taur?. Jo i�keltos rankos
? tiesos pavyd? diev? niekad nenud�ius.

�arnel?, 1943.XI.12

16

A� esu karalius. Man palinksminti mergait?s
Nuogos r?muose balet? �oka.
Man nuo vyno ir nuo muzikos veidai ?kait?,
Mano l?pos nesulaiko juoko.

Tos auksin?s liepsnos – �okan?i?j? k?nai �veln?s
Stiklo grindyse sumirg? b?ga
Kaip �e�?liai debes? pavasar? per kalnus
Ir vir�?nes am�inojo sniego.

I� vis? mergai?i? mano i�rinktoji,
�okiui pasibaigus, prie� mane sustoja
Lyg paminklas, marmure i�kaltas,

Spinduliuojan?iu laimingu veidu
Ir kaip k?dikis nekaltas
Susig?dus, ir akis nuleidus.

�arnel?, I943.XI.12

17

Vakaro sutemos m?lynai pilkos
Ku�da – ateisianti greitai naktis.
Jos kaip lengv?j? draperij? �ilkas
Glosto pavargusias mano akis.

Dega ugnis �idiny. Besvajojant
Kartais su�vinta mintis nerami
Ir degdama kaip anglis �ai�aruoja -
Pasivaidena veidai pamir�ti,

Bet pama�u vis gilyn ir gilyn
M?lyno sapno svajingon �alin
Grimzta per dien? i�vargus dvasia.

Ten, kur tamsyb? gaivi vie�patauja,
V?lei, b?ties pradmen? pa�v?sta,
Gims ji ateinan?iam rytui i� naujo.

�arnel?, I943.XI.19

18

Kaip alchemikas viduram�i? metu
Nuo pasaulio u�sidar?s savyje,
Ie�kau am�inos jaunyst?s paslap?i?
Ir gyvyb?s eliksyro b?tyje.

Kai gyvenimo saul?leid�io raudoni
Spinduliai kaip li?dnos mintys i�sidraiko
Vakaro danguj, – vis? slapta svajon?:
Kaip atgal gr?�inti b?gant?j? laik??

Jei suras?iau paslapt?, ateit? minios!
Darbo dienos man ne �e�ios, bet septynios,
Sumok?t? man daugiau, nei gydytojui moka,

Imt? garbinti mane kaip stab? pagaliau!
Bet gyvent? am�inai tada visi apuokai…
Taip, gyvyb?s paslapt? �? kart? suradau.

�arnel?, 1943.XI.21

19

Ateik, naktie, ir b?ki mano mylima!
Ateik, pe?ius apskleidusi tamsiais plaukais,
Palik? vienu du pasaulyje tada,
�avingomis svajon?mis gal?sim �aist.

Pasekdamas tavos �irdies plakim? l?t?,
A� savo li?des? neram? surimuosiu
Ir, sk?sdamas gelm?j tav? aki? �vaig�d?t?,
Skaitysiu knyg? ateities ne�inomosios

Ir, tavo mistiniu gro�iu apsisvaigin?s,
Klausydamas erdvi? simfonin?s lop�in?s,
U�migsiu lyg ant su�ieduotin?s kr?tin?s.

Ateik, naktie, ir b?ki mano mylima!
Ateik lengvu �ingsniu, ritminga eisena,
Slapt? vestuvi? guolin d�iaugsm? ne�dama.

�arnel?, 1943JX.21

20

A�, vaiduoklis vieni�as ir senas,
Gyvenu did�iul?s girios tankumyne.
Mi�ko dvasios su manim kartu gyvena
Kaip tarnait?s mano r?m? antikini?.

Naktimis, u�gaudamas pu�? vir�?nes,
Groja v?jas li?dn? rudenin? vals?,
Mi�ko dvasios, lyg tos dukros palaid?n?s,
Lig vidurnak?io pra�oka nenuals?.

Saman? kilimais, o�ian?i? kolon? sal?j
Vaik�tau kaip vaiduoklis, kurs nurimt negali, -
Mano pla?ios akys �ydi kaip ugnies �iedai.

Mano mintys – bit?s, audroje sulytos,-
Supasi aki? �ieduos, d?zgendamos �velniai
Apie saul?tus, �iltus gegu�?s rytus.

�arnel?, 1943.II.26

21

Mano siela �iandien sunkiai serga,
Degdama vienatv?s li?desio kar�?iu.
A� nemoku jai palengvint vargo,
K? ji kliedi, a� suprasti negaliu.

A� sekiau jai pasakas gra�iausias,
Sugalvojau malonum? daug nauj?,
O jos akys ne�inia ko klausia,
Tokios li?dnos, net pa�velgt ? jas baugu.

Ir pab?g?s, jog pami�usi kada
Nesupl?�yt? ? skiautelius mane,
Kai i�tro�kus atsigert papra�?,

Padaviau jai taur? �udan?i? nuod?,
Bet, i�siurbus paskutin? la�?,
Ji su�uko: trok�tu, duoki stipresni?!

�arnel?, I943.XI.29

22

Ne�inau, kod?l dievai tave suk?r?
Tok? didel?, nenat?ral? visi�kai.
Tau ?eit vis? nam? per �emos durys,
O gyventi – per ank�ti j? kambariai.

Tavo ?gis – legendarinio giganto –
Keturkamp? ir gramozdi�ka galva.
Tavo �od�i? �mon?s niekad nesupranta
Ir tod?l palieka vieni�? tave.

Nors turi tu �ird? vaiki�k? ir prast?,
Nors tu nori �aist, myl?t ir neapk?sti,
Neturi �aidimui sau lygi? draug?.

�tai kod?l vienatv?j g?sta visos dienos…
A� likim? tavo puikiai suprantu:
Kas did?ja nuolatos, tas tampa vienas.

�arnel?, 1943.XI.20

23
Michel Angele Dovydas

Viduram�i? askez? paminta po koj? –
A� ant�mogis, diev? nebijantis Titanas.
Pa�velkite, kokia baisia j?ga pulsuoja
Pasaki�kai gra�us ir lieknas k?nas mano!

A� savo j?gomis ir laime ?tik?j?s,
Likimo kovoje neb?siu nugal?tas:
Bus pavergti dangus ir vandenys platieji,
Jei �em?j man kada per ma�a likt? vietos.

A� savo �vilgsniu egzaltuotu, ?sakmiu
Heroji�k?j? �mog? ateity regiu,
Jis laisvas, i�didus vir�um pasaulio stovi.

Ir nenumaldomos k?rybos pavergtoji
Gamta, kaip jo nemir�tan?ios garb?s �ventov?,
J? vien? garbina, suklupusi prie koj?.

24

A� prisimenu: buvai paika mergait?,
Bet tur?jai gra�?, linksm? veid?,
Ir u� tai pamoksl? niekas tau neskait?,
I�dykavimus visi atleido.

Kai tu �aisdavai, mane apsikabinus,
Mano l?pose atgydavo v?l mitai,
Atne�ti i� tolimos gimtin?s
Ir pilni �iaurieti�kojo kolorito.

T?, pam?gus mano pasakas keistas,
Pamilai mane ir per dien? dienas
Sekdavai paskui, kai a�, pasilg?s �iaur?s,

Kopdavau vir�?n?n riogsan?i? kalv?
Ir, da�nai stov?damas prie� v?j? �iaur?,
�velgdavau, akiraty ie�kodamas nam?.

�arnel?, 1943.XIl.6

25

Einu, bet ne�inau, ? kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasm?s:
Ragaudamas gyvenim? kaip vaisi?
Ir v?l j? ne�damas kaip na�t? ant peties.

A� klausiau kunig? ir filosof? –
Atsak? jie, i�d?st? visk? i�samiai.
Bet man �irdis ir �iandien lygiai sopa:
Kod?l pasaulis ir �mogus, ir visa tai?

Ir taip einu tolyn �io klausimo keliu
Po ne�inios dangum, pavargusiu �ingsniu.
Bet jei randu u�simirsimo smukl? pakely, -

Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobod�io tarnai, rimtuoliai r?�kani,
V?l i�meta ? klausimo kelius i� naujo.

�arnel?, 1943.XII.7

26

Atsiliepdamas geismo ritman,
J?s? tro�kul? a� nuraminsiu:
Meil? jums, o kent?jimas man –
J?s? laim?j a� j? subrandinsiu.

Mano l?pose l?pom ragausit
Nepa�?stamo svaigulio skon? –
Jums burnoj kaip g?rimo brangiausio
Tirps ir skleisis la�eliai raudoni.

Kai pask?sit sald�iam snauduly
Visu k?nu ir siela rami,
Mano sopulio vyn? i�baigus,

A� paliksiu bemiegan?i? Jus
Ir, surad?s kitur skausmo daigus,
V?lei t?siu kan?ios �aidimus.

�arnel?, 1943.XII.8