1

Nauji ir negird?ti �od�iai naujame cikle,
Rikiuokit?s sonet? eil?se paradui
Ir pro skaitytoj? trib?n? eisena eiklia
Praeikite! Jus mylintis poetas veda.

Jums rim?-s?skambi? simfoninis orkestras gros
Ai�kaus ir lengvo ritmo meloding? mar�?.
�ygiuokite �auniai! Jus lydi vidury minios
Save u�sl?p? �vilgsniai kritik? nemar�?s.

Praeikit pilna apranga, sutankin? gretas,
Kiekvienas su ry�kiu charakteringu veidu,
Tada pasaulis j?s? tikr? paskirt? supras.

Nauji ir negird?ti �od�iai, a� kreipiuos ? jus!
Sau pasirink? keli? klasi�k?, neklaid?,
Mes turim u�kariaut naujus poezijai plotus.

�arnel?, 1943.XII.11

2

Pasiilgau savo mylimos dukryt?s,
Ji vadinasi Naktis,
Jos plauku?iai tams?s, ant aki? u�krit?,
Kaspiniukais papuo�ti.

Mano kambarin jinai ateina tyliai,
Nusiteikusi rimtai…
- T?te, – sako ji, – tave be galo myliu.
Tiek, – ir i�ske?ia rankas. – Matai?

Pabu?iavusi veidan,
�i?ri ? mane. Staiga su�unka:
- K?? Skaitysi knyg? man?..

Mylimos dukrel?s nematai?..
Ir, sumai�iusi knygas, pasprunka,
Kryk�dama ir sukdamos linksmai.

�arnel?, 1943.XII.12

3

Kasdienyb?s pilkuma kaskart sunk?ja -
A�, nauj? pasauli? i�siilg?s,
I� pabodusio dangaus ? kit? skrieju
Bunkan?i? jausm? stipriau padilgint,-

Nes gel�ies baltai ?kaitintos grandin?s,
Pragaro ugnis ir dievo rojus,
Moters meile apsvaigimas nuolatinis
Laikui b?gant virsta ?pro?iu pilkuoju.

?domus gyvenimas – plona viela,
Vir� bekra�t?s kasdienyb?s i�tempta:
Ja pavaik�?iot stengiasi visi,

Bet juokingai trump? laik?
Nenukrit? i�silaiko
�mon?s laim?s debesy.

�arnel?, 1943.XII.15

4

A� buvau visada per daug rimtas,
Man patiko tik vandenys gil?s.
Buvo siela da�nai susikrimtus:
Savimi ir viskuo nusivylus.

Nepab?g?s gelm?n pasinerti
(�ito niekad lengvai nepamir�iu),
I� gili? vanden? vien? kart?
I�kilau v?l ? pat? pavir�i?.

V?l niekingi dalykai patinka,
Greit sud?�tan?i? stiklo �aisl?
Ie�ko blizgan?ios akys aplinkui.

V?l �iandien lengvap?di�kai myliu�
Nors tikrai, nemeluotai turiu
Siel? li?dn?, skausming? ir gili?.

�arnel?, 1943.XII.15

5

Tavo k?n? a� regiu prie j?ros
Vasaros vidurdienio metu:
Gracija ir lieknumu u�b?r?s,
Judesi? ir eismo lengvumu

Primen?s antikin? Vener?,
Gimusi? i� saul?s ir vandens,
Puo�damas atsiminim? sfer?,
Tavo k?nas manyje gyvens

Ir primins man tyr?, �velni? siel?,
Dar nesudrumst? aistros audr? -
Jos pasaul?, paprast? ir miel?.

Vien? saul?s vasar? prie j?ros
Man tapai reg?jimu �viesiu,
Lengvo eismo darnumu u�b?rus.

�arnel?, 1943.XII.15

6

Ateina jis. U�dekite �viesas!
Tegu ugny pask?sta r?m? sal?s!
Tegul dainas, beproti�kai linksmas,
Mergait?s kaip svajon?s nerealios

Dainuoja dyvinai auk�tais balsais
Apie menus, j? riterius �avingus,
Kurie, pra?j? �em? �ingsniais i�did�iais,
Kolosais j?s? atminty sustingo.

Ateina jis – vienintelis karalius.
Jo akyse reg?ti dideli sapnai
Ir ateities pasaulio formos idealios.

Mergait?s, savo k?nais puo�kite jam tak?,
Nuo �vilgsnio jo pami�?, sukit?s linksmai,
Nes jo �irdis �iandien u� milijardus plaka.

�arnel?, 1943.XII.19

7

Man, senam bendrakeleiviui, v?jas pasakoja,
Naktimis parim?s lange, �od�iais subtiliais
M?s? keliones, i�puo�damas lyg pasakoje
Realyb?s pilkum? fantasti�kais vaizdais.

A� klausau, pavargusias akis prideng?s rankomis,
Man patinka jo balse �ema minorin? gaida.
Jis man sako: Tas gyvenimas, kur? mes renkam?s,
Varganas toksai, tod?l mes m?gstam kai kada

Pasikelt sritin svajoni? ir sapn?
Ir tenai, pasauli? dirbtin? �viesoj,
Rasti kelet? giedresni? valand?.

Mano mielas, vieni�as drauge, ir tu da�nai
Ne gyvenime – fantazijoj lakioj
Suraminim? – o gal ir ties?? – suradai.

�arnel?, 1943.XII.22

8

N?ra pasauly n? vien? nam?,
N?ra pasauly n? vienos �irdies,
Kur mano vardas, tariamas balsu tyliu,
Gal?t? li?din?ias akis d�iaugsmu nu�viest.

Be saul?tos draugyst?s mano kelias.
Pabodo nuolatin? ir grubi kova.
�irdis suklupusi i� naujo kelias,
Bet am�inai viena, bet am�inai viena.

A� gyvenu, �ypsaus, juokauju,
�aipausi i� sav?s ir kito neretai,
Bet pa�eista �irdim lig kraujo.

Veidai pagelt? ir ?dub?…
Ar man pad?site, juokai,
Pamir�ti realyb? grubi??

�arnel?, 1943.XII.30

9

Garsus Toreador, Mirtis baisioji,
Gyvenimo arenoj vaik�to i�didi
Ir pergal?m naujom kasdien triumfuoja
Jai turi pralaim?t sunkioj kovoj visi.

Ji rodo mums raudon? laim?s skar?.
Mes puolam j? tartum ?siut? gyvuliai,
Kol a�tr? durkl? ji �irdin suvaro,
I� m?s? narso pasijuokus ?�?liai.

Dievams �aidimas tas �iaurus patinka:
Auk�tai sus?d? danguose aplinkui,
�auniam Toreador triuk�mingai ploja

Ir gyvuli? b?rius kasdien naujus
I�leid�ia per gyvenimo vartus.-
Te�udo juos Toreador, Mirtis baisioji.

�arnel?, 1944.I.4

10

Don Juan

Kaip poilsio �alies moters ie�kojau �em?j.
A� vergas nerimo sunkaus ir nuolatinio,
J? vaizdavaus kaip versm?, kur paguod? semia
Klaj?nai, netur? pastog?s ir t?vyn?s.

O moterys! J?s gundan?ios kaip miestai nakt?,
Svaiginan?i? iliuzij? �viesoj paskend?,
Kur siela skuba nuod?mi? d�iaugsmu sudegti
Anapus �em?s r?pes?i?, varg?, negando.

Bet ryt?: prie� akis tu�?ia, nurimus gatv?,
�alia – paniekintos moters veidai i�purt?,
Ir sielon gr?�us kaip vagis urvan vienatv?…

O meil? begalin?, guod�ianti, �velni,
Kaip pasakoj kadais giliai paskend? turtai,
Taip tolima! Taip nepasiekiamai toli!

�arnel?, 1944.I.8

11

Vakaropi m?lynu dangaus ledu
Saul? rieda kaip varin? moneta.
A� kalnais, daubom pa�li?�omis sklendu,
Horizonte grimztant gal pagausiu j?.

A� pad?siu sau ant delno j? tada
Ir i�k?l?s taip laikysiu vir� galvos.
�em? v?l tarytum nuotaka balta
Papuo�ta saul?leid�io �iedais, �?ruos.

A� laukais tiesiog ? vakarus skrendu,
Bet pavyt greituol?s saul?s negaliu,
Ji nurieda kaip varin? moneta.

Ach, pusnynuose tikrai nerasiu jos…
Bet ko m?nuo, kai gr?�tu a� atgalios,
�i?ri ? mane su pa�aipa keista?

�arnel?, 1944.I.11

12

Li?desys at?jo pas mane kaip v?jas nakt?
Prie apleisto bok�to, stovin?io tarp vieni�? lauk?,
Ir ?siut?s ?m? mano siel? pl?�yt, plakti
Tartum sen? v?liav?, nublukusi? ir be �enkl?.

D�iaugsmo pauk�?iai, atsitiktinai bok�tan priklyd?,
Pikto v?jo i�baidyti, v?l pakilo ? erdves,
Kur anapus patirties likimo �vaig�d?s �ydi,
Spinduli? vainiklapiais taures papuo�? auksines.

Jei sugr?�t? jie ? mano li?dn? bok�t? v?l kada,
Ne�dami visatos paslapt? kaip linksm? �ini?, -
Ryto v?juj laime suplazd?t? sielos v?liava.

�mon?s d�iaugt?s ja, keliaudami per lygumas pla?ias,
Jos �enklus, spalvas ir gili? prasm? ?simin?,
Jie i�mokt? nugal?ti li?des? ir nevilties kan?ias.

�arnel?, 1944.I.12

13

Vargo �mon?s geid�ia did�io turto,
Geid�ia spindesio ir prabangos.
Apie roj?, �em?je ?kurt?,
Nepamir�ta pasakos senos:

- M?s? prot?viai gyveno rojuj,
M?s? ainiai v?l jame gyvens,
Vien tik mes ?ia, �em?j prakeiktojoj,
Turim vyst kaip g?l?s be vandens.-

Ir svajoni? pauk�tis i�sitiesia
Dideliais fantazijos sparnais
Per t? plat? vargo vandenyn?

Skrist ? �al? i�svajot?, �viesi?,
Kol j? audros sm?giais ?�?liais
Bangose tikrov?s paskandina.

�arnel?, 1944.I.15

14

Kaip at�alusio pavir�iaus planeta,
Gro�io Saul?s traukiamas, sukuos
Lenkian?io aplink jud?jimo keliuos,
G?stant virsdamas tylos mase �alta.

Manyje neauga trap?s augalai.
Viltys am�inai �aliuojan?ius lapus
Numet? seniai ir stagarus plikus
R?�kanam danguj linguoja taip li?dnai.

Vien giliai, po apled?jusia pluta,
Gro�io Saul?s atitr?kusi dalis
Dega, sukasi ugniniais kamuoliais,

Ver�ias kaip ugnikalni? lava kar�ta
? pavir�i? per poezijos lytis,
Subyr?dama sonetais atskirais.

�arnel?, 1944.I.16

15

Kai pavarg?s keleivis
Susim?sto kely,
Praeities gro�io deiv?
Kaip dvasia subtili

Jam parodo t?vyn?
Ir laukus gimtinius,
Kad pravirkt? atmin?s
Palaid?nas s?nus

Savo rami?j? dali?
Ir sugr?�t? v?l jon
? pavasar? �ali?.

Klaust sav?s jam belieka:
Kur ver�ies? – Tu�tumon.
K? surasi ten? – Nieko.

�arnel?, 1944.I.17

16

Don Quijote

Ginklane�y! I�jokim ? pasaul? dviese
Klajot, ie�koti nuotyki?, pavoj? ?stabi?,
Pad?t likimo nuskriaustiems, kovot u� ties?
Ir damos vard? garsinti lig �em?s pakra�?i?.

Kai tik pasauly taur?s riteriai i�nyko,
?sigal?jo �em?j skriaudos, melas ir klasta,
Ir neteisyb? paglem�? tiesos vainik? -
Tod?l taisyt pasaul? m?s? pareiga �venta.

U� tai pelnysim �viesi? atminimo garb?;
Ir Dulsin?jos palankum? rei�kian?ius �vilgsnius.
Taip pat galiu primint kaip smulkmen? nesvarbi?,

Kai u�kariausim didelius pasaulyje plotus,
Jinai mane, sakysime, karalium vainikuos,
O tu ma�iausiai tapsi gubernatorium salos.

�arnel?, 1944.I.20

17

Zancho Panza

Jei druskin?j druskos b?t? Jums, Senjore,
Sveiko proto truputis ir i�mon? gera,
Rastum?t sau kit? amat? pador?
Ir nevyktum?t apgint tiesos, kurios n?ra.

Kam ? svetimas b?das Jums ki�ti nos?:
Pataisyt pasaulio nepavyks Jums niekada.
Su mal?nais ir fantazijom kovosim…
Pagaliau sakykite, kokia i� to nauda?

D?l moters tiktai? D?l moter? neverta:
Kek�?s visos jos ir pilnos palaidumo.
Nekal?iausia Jums ant kaklo pasikart?

U�u pes?… Bet ir man galva suglumo!
Taip nor??iau tapti gubernatorium salos…
Jokit! A� ant asilo jus seksiu i� paskos.

�arnel?, 1944.I.20

18

Don Kichoto ir San?o Pansa pokalbis

Don Kichotas: – Ar matai tu jojant raitel? keliu?
San?o Pansa: – Taip! Ant asilo ka�kas ? mus art?ja.
Don Kichotas: – A� Mambrino �alm? spindint? regiu.
San?o Pansa: – A� tik vario l?k�t? – ?prast? skut?jui.

Don Kichotas: – �alm? tuoj i�sikovosime m?�y.
San?o Pansa: – D?l l?k�t?s neduosiu sau nuleisti kraujo.
Don Kichotas: – Pasitrauk i� kelio, jei �irdis baili.
San?o Pansa: – Taip, Senjore! A� bailus, ?ia nieko naujo.

(Po m?�io, kuriame skut?jas pab?ga, visk? palik?s):

Don Kichotas: – San?o Pansa, �almas – didelis laimikis!
San?o Pansa: – Bet skut?jo asilas taip pat nemenkas!
Don Kichotas: – Ne, tai grobis riteriams tauriems netik?s.

San?o Pansa: – Bet ginklane�iams bailiems ir to u�tenka.
Don Kichotas: – San?o, b?k teisingas ir ?statymo �mogus.
San?o Pansa: – Malonybe, vien tik nugal?tojas teisus.

�arnel?, 1944.I.20

19

Mano siela kaip membrana:
Jon gyvenimas ?ra�o,
K? po saule i�gyvena
Li?dnas, ilgesingas A�en.

?kv?pimo adat?lei
Prisilietus netik?tai,
I�gyventa skamba v?lei
Kaip rudens-�iemos sonetai.

Tau jausm? vir�?n?m aidi
Tie i�bl?s?, �veln?s skundai,
Ir, kai mirusiame veide

I�gyvenimai pabunda,
Tavo sielon mano
A�en Savo ilges? ?ra�o.

�arnel?, 1944.I.22

20

A� esu girtuoklis, palaid?nas,
Be garb?s ir s?�in?s �mogus.
�irdyje ?lind?s velnias t?no:
Jo klausau kaip vergas paklusnus.

Ir vergaudamas da�nai svajoju
Apie �irdis tyras ir �ventas.
A� nevertas pulti joms po koj?
Ir nuplauti a�arom rankas.

Tos svajon?s, blizgan?ios kaip sniegas
Manyje kaskart skais?iau pra�ysta,
O pro �al? met? metai b?ga,

Kaupdami �irdy d?mes, menkyst?, -
Vaik�tau po smukles, kur kek�?s zuja,
Ir skaitau gyvenimus �vent?j?.

�arnel?, 1944.I.23

21

Einu, sustoju ir klausaus:
Vidurnak?io metu laukuos
Tylu tarp �em?s ir dangaus,
Tik a� su savimi kalbuos.

Aplink bekra�t? tamsuma…
Taip gera vieni�am nakty, -
Po koj? �em? mylima
Ir visa taip arti arti…

Nurieda a�aros per skruostus…
Tai d�iaugsmo a�aros!..
Tai keista. Jau?iuos laimingas ir paguostas,

Nors vienas, nakt? ir apleistas,
Skausmu apsvaig?s, i�?jau
Paklyst ir nebegr?�t daugiau…

�arnel?, 1944.I.26

22

Nakt? sapno angelas prieina tyliai
Prie man?s, pabudina ir sako:
“�velk, u� lango nuostabi nakties idil?…
M?nesiena, �vaig�d?s, Pauk�?i? Takas…

Nusimesk t? juod? li?desio apsiaust?!” -
Jis man duoda lengv? d�iaugsmo skraist?,
U�kelia mane ant debes?li? plausto
Ir paleid�ia plaukt per dang? skaist?…

A� plaukiu erdv?m, dainuodamas linksmai
Gr?�tan?io t?vyn?n j?rininko dain?…
Uostas… Mylima man?s sutikt ateina

Prie krantin?s… Plazda v?juje plaukai…
Dega akys… Ji visa d�iaugsmu nu�vitus…
Pabundu… �iemos paniur?s, pilkas rytas.

�arnel?, 1944.I.31

23

Poeto pasikalb?jimas su pegasu

Pegase, mes seniai ? lygumas i�jojom.
Tur?tum skrist kaip pauk�tis, o velkies �ingsniu.
Esi su keturiom, jeigu neklystu, kojom, -
O suklumpi da�nai, net pagalvot graudu.

Pabodo man tas pilkas �emum? peiza�as
Ir tie kit? klampoti, i�plakti keliai.
Tu kilk auk�tyn! Pa�velk, saul?leidis nuda�?
Snieguot?sias kaln? vir�?nes kruvinai…

Jei vakaro liepsnoj kaln? auk�?iausioj vietoj
Pakastum �em? aukso pasaga lengvai, -
�altinis tyro ?kv?pimo i�siliet?,

Poezija sugaust? uolos ir skliautai -
Ir lygum? mergait? momentui sustot?
Pasigro�?ti mano Pegasu sparnuotu.

�arnel?, 1944.11.2

24

B?k, gyvenime, man neteisingas,
B?k versm? patyrim? kar?i?
Ir sunki? pralaim?jim? ringas,
I� kurio gr?�?iau pilnas �aizd?,-

Bet b?k didelis ir vienkartinis,
Pa�ym?tas did�i?j? kan?i?, -
Skausmo platumos – mano t?vyn?:
Jas i�pl?sk begalyb?n, meld�iu!

S?kury nuolatin?s kovos
Niekada palankiai ne�ypsoki
Ir nuo laim?s laikyki atokiai.

Man neduoki draug?, mylimos -
�velnumu jie mane pra�udys -
Mirsiu a�, mirs kovos tro�kulys.

�arnel?, 1944.II.10

25

Man neramu. A� savo nerim? bandau
I�reik�ti �od�iais ir poezijos vaizdais,
Bet nei�reik�tas nerimas ne�t dar sunkiau -
Be �od�i? man sunku, bet dar sunkiau su jais.

�inau, kad vakar mintys niekad nebegr?�
Ir mir?s jausmas antr? kart? nepabus,
Tod?l ir skubinu, kad �ody praeitis
Surast? rim? kry�iais �enklintus kapus.

Bet a� jau pavargau, ir mano nuotaika nupuol?,
Many viskas taip greitai mir�ta, kinta, b?ga -
Gra�iai palaidot praeit? ne mano j?gai;

Ir apsodint kapus poezijos neu�mir�tuol?m
A� nebemoku, nebesp?ju, negaliu…
Ir man da�nai taip neramu, taip neramu.

�arnel?, 1944.II.10

26

Temsta… Horizonto juosta m?lyna pilk?ja,
Tolumoj ein?s �mogus jau pilkumos dalis.
Toji pilkuma, pasaul? gabalan suliejus,
Gal ir mano sielon, visk? jungdama, atklys.

Nerami dienos �viesa, pabudinus klaj?n?,
�em?s veide jam parodo daugel? keli?.
Renkas jis ir kry�kel?se valandas prab?na -
Eina vienu, o tro�kimai – t?kstan?iais kit?.

Bet �tai vakaro gili rimtis ir pavargimas,
Ir aistringas mistin?s ramyb?s ilgesys,
Ir prie vie�kelio klaj?no laukt parimus

Tolim?j? horizont? pilkuma
Kalba jam lyg muzikos �velniausias sakinys:
- Greit ateis gili tav? tro�kim? sutema.

�arnel?, 1944.II.11

27

Mano karalait? grojo smuiku,
Jos gi t?vas mu�? baraban?,
Motina tur?jo bals? puik?,
Brolis dau�? pianin? sen?.

A� da�nai ateidavau pas juos ? but?,
?sil?sdavau kur nors kukliai ? kert?
Ir tylus, taip lyg man?s visai neb?t?,
Sau klausydavau darnaus �eimos koncerto.

Kart? per antrakt? a� parei�kiau meil?,
�eimai girdint, m?lynakei j? blondinei;
Karalait? kaip styga suvirpo gailiai,

T?vas man u�d?jo baraban? ant kr?tin?s,
Mo?ia pa?m? staiga pa?ias auk�?iausias gaidas,
Brolis mano �onkauliais b?giot pir�tus paleido.

�arnel?, 1944.II.12

28

Nor??iau jums kaip knyg? nuo prad�ios atskleisti
Save ir vis? perskaityti i�tisai.
Bet mano knygos puslapiai taip i�sisklaist?:
Jos galo ir prad�ios neberandu patsai.

Negaila jos… Ji nuobodi kaip visos knygos,
Gyvenimo ra�ytos �mogi�kon �irdin,
Ir k? paai�kins tie periodai nelyg?s,
Ta j? gaida, kaskart vis krintanti �emyn.

Bet kas gi a� esu?.. J?s norite �inoti…
- Turb?t ka�koks keist? tro�kim? lydinys,-
Ne vienas, ? mane pa�velg?s, pasakys.

Taip! Trok�tu – nes esu gyvenimo besotis -
Gyvent, gyvent, visus kaskart myl?t labiau,
Galb?t ir dar ko nors… Argi a� pats �inau…

�arnel?, 1944.II.13

29

Neatimki, Dieve, i� man?s klydimo teis?s,
Noriu pats surasti tavo keli?.
Lig tav?s gal taip ir niekad neateisiu,
Bet a� trok�tu pats patirt, kaip gelia

Klaidoje �irdis… A� baisiai noriu nusid?ti
Ir palikti tu�?i? tavo roj?.
Tik patyr?s nupuolimo varg? kiet?,
V?lei imsiu sekt patarimu tavuoju.

Kai sugr?�iu pas tave, koks d�iaugsmas didis
T?vi�kame tavo veide suspind?s,
Tu su�uksi: – Gr?�o �tai s?nus paklyd?s -

Ir ilgai, sald�iai priglausi prie �irdies.
Bet dabar man duoki mano dali? – laisv?s turt?,
A� jau pats, a� pats bandysiu savo laim? kurti.

�arnel?, 1944.II.14

30

A� negaliu pamir�ti t? dien?,
Kada �mogus �inojo i�samiai
Apie likim? savo ir kit?:
?ia �em?, ten dangus ir angelai.

Viskas taip paprasta ir nepainu:
Kas vargo �em?j, tam gerai danguj.
Mirtis?.. Ji suri�a pasauliu du:
?ia laikinai, ten am�inai paskui…

Palaiminti betur?iai dvasioj,
Nes jie reg?s t? karalyst?,
Kurion turtingam ne?l?sti.

Bet kurgi d?sis turtingasis?
Jis am�inai vis klaid�ios pragaruos
Ir ne�inojimo ugny liepsnos.

�arnel?, 1944.II.15

31

O buvo metai, gyvenau kaip neregys,
Gyvenimui sakiau palenk?s galv?: Taip!
Buvau bevardis, savo veido netur?s,
Nei vieno �od�io nemok?s i�tart savaip.

Bet kart? pabudau ir, didel?m akim
Save ir vis? sviet? ni?riame fone
Staiga i�vyd?s, siaubo suspausta �irdim
Tariau gyvenimo aklam �aidimui: Ne!

Nenoriu a� gyvent, jeigu neai�ku,
Kod?l li?stu, verkiu, juokauju ir �ypsaus;
Kod?l naktis ir Pauk�?i? Takas ant dangaus,

O sieloj keistas noras i�siai�kint,
Kod?l gyvenimui a� trok�tu tarti: Taip!
Ir visada tik �itaip, ne kitaip?

�arnel?, 1944.II.17

32

�iema tapytojas kaip niekas kitas:
Nuda�o dang? m?lynai,
O �em? padengia baltai,
Bet �altas jos paveikslo koloritas.

Dviej? spalv? pasauly taip ilgu
Pavasario tapybos;
Jo tonai �iltesni bus,
Ir akvarel?s atspalvi? �aismu

�irdy naujus virp?jimus paskleis…
O monotoni�ka �iema!
Skurdus tapytojau su dviem da�ais!

Sakyk, kada pavasaris pabus
Ir �em?je, sakyk, kada
Jisai nupie� spalvingus peiza�us?

�arnel?, 1944.II.18

33

U� lango regis vakaro dangus ugninis,
Jame i�kyla ?�uolais apaugusi kalva.
Tenai ramus senoli? mano kapinynas,
Ten �em?, juos pridengusi, puri, lengva.

O ?ia – senoli? namas didelis ir tvirtas,
Jame gyvena atkakli, �emaiti�ka dvasia.
Ne vienas, j? ne�ioj?s, dulk?mis pavirto,
O ji vis auga ir tvirt?ja aini? kartose.

Kiekvien? vakar? i� kapinyno seno
Senoliai gr?�? mano kambary sus?da
Aplink mane pla?iu ir taisyklingu �iedu

Ir ima tarp sav?s ?vertint darbus mano:
Jeigu atranda kartais esant? vertu kur?,
A� stoviu ir d�iaugsmu liepsnoju �iedo vidury.

�arnel?, 1944.II.19

34

Kiekvien? ryt? mylima, praeidama pro mano lang?,
Prav?rus j?, numesdavo ant stalo puok�t? vasaros g?li?,
Kaip saul?s ir pabudusi? lauk? pasveikinim? brang?, -
Ir, ilgu �vilgsniu pa�i?r?jus ? mane, nueidavo keliu.

O a� palikdavau s?d?t perdien tarp knyg? pasisl?p?s.
Tarp knyg?, kambario ni?riam �e�?ly, vyto g?l?s ir �irdis.
Sode krep�t?jo pauk�?iai, d?zg? bit?s ir �lam?jo liepos -
Tik a� s?d?jau susim?st?s, �lamesio ir pauk�?i? negird?s.

Bet vien? rytmet? prie mano lango nesustojo mylima,
Negr?�o pauk�?iai… Pajutau, kad vasara pra?jo…
Susidrumst? �irdis lyg vanden? pavir�ius b?gant v?jui.

Dabar, kai s?d�iu ir m?stau, lauke pasnigusi �iema…
Man �alta… A� rausiuos tarp knyg?… Kiek i� vasaros g?li?!
Suvyt? jos. Ir �ydin?ios tarp j? surasti negaliu.

�arnel?, 1944.II.21

35

Tyli ir saul?ta diena,
Namuose �ilta ir jauku.
Ant krosnies linksi snausdama
Senel?, likus prie vaik?.

Did�iulis katinas �alia,
Taip pat pasen?s ir tingus,
Pri�i?ri akimi viena
Asloj be�aid�ian?ius vaikus.

Palang?j �virbliai ?irk�dami
Dalijas mirusia muse
Ir �irnio perskelto puse;

O saul? eina dangumi
Ir savo spinduli? galais
Palaiko ry�? su visais.

�arnel?, 1944.II.12

36

A

Kaip Budos mokinys, seniai ? vien? ta�k?
Akis ?smeig?s, s?d�iu ir Nirvanos laukiu,
Bet ta�kas sienoj lyg laivelis j?roj bla�kos
Ir pl?stan?i? vaizd? bangom ? tol? plaukia.

Jisai i�nyksta, o vaizduot? ?kar�t?jus
Kas kart? ry�kesnius vaizdus ekranan meta,
Ir a� regiu: gyvenimo pla?ia al?ja
Per saul?tas �alis keliauja mano metai.

Abiem al?jos pus?m �ydi vaisi? sodai,
Po med�iais puo�nios ir turtingos palapin?s,
O a� einu tolyn, ir mano �vilgsniai god?s

Dar niekad nereg?ta prabanga svaiginas.
A� v?lei ?tikiu iliuzija �avi?ja
Ir besi�ypsan?ia �velnia slaptinga Maja.

�arnel?, 1944.II.24

37

B

Gyvenimas – tai geid�iamas apsigavimas!
O kaip nor??iau padaryti j? bekra�t?
Ir juo keliauti kaip am�inasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti!

Kaip gera jausti vilt?, laim? ir paguod?,
Kaip i�ganinga, j? netekus, laukti ir kent?ti!
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda.
Gyvenimas naktis, bet jos skliautai �vaig�d?ti.

Galb?t jisai iliuzija, kuri vaidenas;
Gal nieko ?ia n?ra, tik �iaip sau rodos,
Bet neb?ties pirminis ta�kas juodas,

I�plit?s kerin?iais vaizdais, koks tyras menas!
A� j? regiu ant savo s?mon?s ekrano
Ir negaliu atsig?r?t, o Dieve mano!

�arnel?, 1944.II.24

�ok?ja ir asketas

38

1

Galva i�vargusio asketo
Ant keli? j? pamilusios �ok?jos
Kaip guoly kvepian?iam, g?l?tam,
Apsvaigusi nuo bu?ini?, ils?jos.

“Tu ie�kai Dievo, mylimasis, -
Kalb?jo ji, – kankindamas save,
Bet Dievo �aizdose nerasi,
N?ra jo tavo k?no silpnume.

Tu savo Diev? rasi mano �oky.
Lig jo nueit tik lengvos kojos gali.
A� �oksiu, tu delnais man takt? ploki,

Praskrisdamas ekstaz?je pro �al?,
Lankstusis mano k?nas judesiais
Tau Dievo paslaptis visas atskleis”.

�arnel?, 1944.II.26

39

2

Kol nesutikau tav?s, a� niekad
�ito dar patyrus nebuvau:
Kad ateina meil? ir palieka
�em?j ir �irdy �viesiau.

Dideliam pasauly ma�? keli?
A� radau, pakilus su diena,
Ir ?jau… o vy�ni? �iedlapiai nubal?
Man ant veido snigo. A� buvau viena -

Paprasta ir ne�ymi niekuo,
Savo paslapties ir galios nepa�inus,
Lyg tamsus ir snaud�iantis vanduo,

Lyg prie l?p? niekad nepakeltas vynas
Ir nesitik?jau, kad dievai atves
Mano ma�? keli? lig tav?s.

�arnel?, 1944.III.2

40

3

Kaip pavasario audra i� pumpur? lapus
Tavo �vilgsni? degan?i? lietus i� mano sielos
I�skleid? pirmosios meil?s �iedlapius gle�nus.

Pirm? kart? savo laim?s tyliai nepak?lus,
Skridau sukdamos pavasario taku:
Buvo taip d�iaugsminga, lengva ir laku.

Meil? manyje, pabudinus �ok?j?,
Judesi? �iedais �velniai pra�ydus, skleid?s
Ir kasdien riaujais pavidalais ai�k?jo
Tartum mylimas, bet ne?sp?tas veidas.

Vien tik tu ne mano meil?s, – Dievo ir Nirvanos
Tro�kai vienumoj ties �od�io ir minties �altiniais, -
Bet nuo meil?s nei�b?gsi, mylimasis mano!
�tai, a� pagavau tave, nors prie�inais ir gyneis.

�arnel?, 1944.III.2

41

4

Tu pro tamsias blakstienas ? mane pa�velki,
Kaip �velgia �em?n spindulys i� debes?,
Ir pamatysi, kaip esi man?s i�alk?s
Ir kaip tav?s a� pasiilgusi esu.

Nor?jai tu pa�int pasaulyje, kas meil?s verta
Pirmiau, negu myl?t… Bet ar tu �inai,
Kad �vilgsniui mylin?iam atsiskleid�ia i� karto
Plataus gyvenimo gilieji sl?piniai?

Prie mano smilkinio prid?ki savo rank?
Ir pasakyk �velniai, ner?pestingai: Tu…
T? ma�? ma�? �od? i� did�ios �irdies,

Ir tu suprasi: meilei jos pa?ios u�tenka;
Ji pa�inimas ir gyvenimas kartu;
Ji G?ris, Dievas, nu�viestas sav?s paties.

�arnel?, 1944.V.3

42

5

Moteris gyvenim? ir d�iaugsm? lemia,
Vyr? meil?s potvynyje paskandinus.
Moter? tod?l turi myl?t kaip �em? -
�em?je gyvent ir �velgti ? �vaig�dynus;

Nes d?l �vilgsnio, besiskverbian?io ? tol?,
D?l �vaig�d�i?, kuri? kelius jisai i�tyr?,
D?l sapn?, kurie nuo jos dien? nutol?,
Moteris did�iuojasi ir myli vyr?.

Jos gyvenimas yra sunkus ir kietas,
Bet jinai i�moko j? lengvai pane�ti.
Vien tik vyras nesuranda �em?j vietos:

Ir, pagrimzdamas ? nerim? bekra�t?,
Neretai praeina saul? ir �vaig�des,
Tu�tumon ?smeigdamas akis li?dnas.

�arnel?, 1944.V.13

43

Asketas

�ok?ja mano, tu esi
Svajojan?i? diev? �ypsnys;
�ok?s, auksinis spindulys
Balt?j? skrais?i? debesy.

Trapi, ne�emi�ka tokia,
Esi tu ilgesys patsai,
Plevenantis lengvai lengvai
Vuali? melsvame r?ke.

Tu artiniesi ? mane
Lyg v?jo s?kuriu grak�?iu
Atplaukianti �ied? pusnis,

Ir mano veide ni?riame,
Ir sieloj, dvelkian?ioj �al?iu,
I�siskleid�ia diev? �ypsnys.

�arnel?, 1944.VI.5