„Javo varpa gimus noksta dalgio sm?giui;
Vynuogi? šakel?, preso nepab?gus,
Geria vis? vasar? aušr? šviesas.
Aš – jauna, graži tartum šakel? toji, –
Nors dabar vargai ir nuobodis kamuoja,
Dar nenoriu mirti ir užmerkt akis šviesias.
Stoikas sausom akim ? gl?b? mir?iai skrieja;
Aš – verkiu ir v?l tikiuos; prieš juod? šiaur?s v?j?
Galv? iškeliu ir stoviu išdidi.
Jei yra sunki? dien?, ach, kokios kitos gražios!
Eh! ar ne medus palieka kart?lio nemaža?
Ir kurgi j?ra b?na visada rami?
Širdyje iliuzija gaivinanti gyvena,
Ir kal?jime veltui kr?tin? mano
Slegia m?rai… Aš turiu vilties sparnus:
Philomel?, iš medžiotojo rizg? išsprukus,
Laimingesn? gieda ir vikriau padang?j sukas,
Skrisdama per neapr?piamo dangaus laukus.
Aš gimiau, tai – mirt? Ramiai miegu aš savo mieg?
Ir keliuos rami. Bud?jimas ir sapnas niekad
Dar nebuvo s?žin?s graužimo pažeisti.
Ryt? juokias, sveikina mane vis? nušvit? akys,
O nuli?d? širdys, pasirodžius man ?ia, plaka
Dideliu džiaugsmu ir didele viltim.
Mano tai gražiai kelionei taip toli dar galas!
Aš einu ir guobas, stovin?ias abipus kelio,
Dar tiktai pirm?sias pra?jau.
Aš gyvenimo vos prad?toj puotoj pak?liau
Ir prie l?p? spaudžiau taur? tartum g?l?
Tiktai vien? moment?, tik ne daugiau.
Aš esu pavasaris ir noriu pj?t? pamatyti;
Tartum saul?, eidama nuo vieno iki kito ryto,
Noriu aš pabaigti apskritus metus.
Aš – g?l? ant virpan?io kotelio, sod? grožis –
Tema?iau tik ryto ugn?, žiedui atsivožus,
O nor??iau dar reg?ti vakaro gaisrus.
Atsitolink nuo man?s, mirtie blyškioji!
Tu palauk! Tu eik paguost širdži?, kurias kamuoja
G?da, baim? ir ni?rioji neviltis.
Man Pales dar daug žali? užuov?j? žad?jo,
M?zos daug koncert?, bu?ini? daug mylimieji;
Aš nenoriu mirti ir užmerkt šviesias akis“.
Ir taipos li?dna, ir kalin? – manoji lyra
Išsibudino, nugirdo tas raudas, t? bals? tyr?,
Tuos jaunos belaisv?s troškimus,
Ir, numetus slogi? našt? valand? glebi?j?,
Suskandavo, sekdama d?snius eili? švelni?j?,
L?p?, vos pražydusi? ir naivi?, žodžius.
Iš kal?jimo tos dainos, – liudytojai harmoningi –
Kiekvienam, pamilusiajam poils? prasming?,
Daug svajoni? apie graži? kalin? atneš:
Puoš? gracija jos paprastas kalbas ir veid?;
Ir kaip ji bijosis pamatyti saul? nusileidžiant
Tie, kurie gyvena, pamil? j? kaip aš.
Šarnel?, 1944.IV.7