Štai laikas, kada, suvirp?j?s ant plono kotelio,
G?l?s smilkintuvas kvapus aplink skleidžia,
O vakaro v?juj garsai, kvepalai sukas, žaidžia
Ir valsu li?dnu ilgesing? svaigul? kelia.
G?l?s smilkintuvas kvapus aplink skleidžia;
Tarytum širdis ?žeista smuikas virpa ir gelia
Ir valsu li?dnu ilgesing? svaigul? kelia –
Dangus kaip altorius gražus prieš akis atsiskleidžia.
Tarytum širdis ?žeista smuikas virpa ir gelia –
Švelnioji širdis, kur juodos neb?ties neprileidžia,
Dangus kaip altorius gražus prieš akis atsiskleidžia:
Ten saul? kreš?ja, panirusi kraujo upely.
Švelnioji širdis, kur juodos neb?ties neprileidžia,
Prab?ga dar kart? žavios praeities vis? keli?;
Ten saul? kreš?ja, panirusi kraujo upely –
Many atminimas tav?s kaip monstrancija saul?mis žaidžia.
Šarnel?, 1944.II.19