Doros moters karštas žvilgsnis, kuris nuslysta per mumis tarsi baltas spindulys, kai ji nori panerti savo ner?pesting? grož? dreban?iam ežere m?nuliui l?žin?jant vandeny;
Paskutinis maišelis pinig? lošiko pirštuose; gailusis sudži?v?l?s Adeline bu?kis; erzlios ir glamon?jan?ios muzikos garsais primenantys žmogaus tolim? šauksm? skausmuose, visa tai neturi, o gilusis butely, tokio veikian?io balzamo, kaip tavo vaisingasis pilvas trokštan?iai pamaldaus poeto širdžiai;
Tu jam ?pili vilties, jaunyst?s ir gyvenimo,– ir išdidumo, šito vis? vargstan?i?j? turto, kuris mus ver?ia triumfuoti ir kuris padaro mus panašius dievams.