? žem? piktas vakaras at?jo,
Toks baisiai svetimas ir neramus,
O ten už lango blaškosi klajoklis v?jas
Ir lyg keleivis beldžias ? duris.
Bet aš vidun jo niekad ne?leisiu,
Duris užversiu dar tampriau -
Aš pilnas nerimo, kažko pasilg?s baisiai,
Paskend?s vakaro rimty, m?stau
Apie ši? žem? ir kalvas suartas,
Ir iš stor? sienoj? pastatytus šiuos namus,
Ir žmones einant iš kartos ? kart? -
Tuos žmones jaunus, panašius.
Menu j? vasaros auksin? derli?,
Geguž?s m?nesio naktis brandžias,
Laukus, pri?jus pj??iai, gr?d? berl?
Ir kurian?i? žmoni? kan?ias.
Tai plazda jie šio vakaro šeš?liuos,
Ryšk?ja mostai ir galia
Ir pamažu atgimsta v?lai,
Atgimsta v?lei per mane…
[Šarnel?, 1939]