Pirmoji

Kai išbundu vidunakt? ir ima šird? plakti,
O smilkiniais tiksent kan?ia,
V?l pamiršti vaizdai lyg pelki? šviesos rudenin? nakt?
Praeina pro mane.

Ir aš matau gimtin? šiaur?s keli?
? saule degan?ius namus…
Ten pats vidudienis. Mergait? skambina pietums varpeliais,
O j? skamb?jimas toks linksmas ir saldus.

Tokia tyla! Ji lyg kan?ios pribrend?s lašas
? kaitr? sunkias pamažu.
O saul?s spinduliai ant klevo lap? laša
Ir lyg medus nutyška ant šak?.

Bet vakaruos antai jau temsta skliautas,
Kažkur toli dund?jimus gridžiu.
Ateina vandenys ant medži? kritusi? švies? nuplauti
Ir atgaivint lauk?.

Po or? vaikosi perk?nijos oželiai,
Išties? giedan?ius sparnus;
G?l?s taur?j miegoj?s v?jas keliasi,
Ir ima medžiai bust.

Ir jau pirmi lašai šiušena lapais -
Gainioja viesulas li?tis sodrias.
O nuo staig? tartum mergait?s ?iurkšl?s plepa,-
Upeliai sr?va ? valkas.

Melsvi žaibai vagoja, dunda debesys ir šniokš?ia žem?,
Ir nebaigia trenksmai aid?t…
Bet pamaž?l prašvinta pašaliai sutem?,
Ir audros tyla tartum vanden? išsekusi versm?.

Iš debesies suspindi saul? v?l, ir vytur?liai juokias.
Rasotom pievom atbrenda pavakarys;
Ir ežero melduos pabl?dusios lakštut?s suokia,
Ir garsina sodus strazd? daina skambi…

Greit vakaras. Iš lauko gr?žta t?vas ? namus, kiemu atb?ga šunes,
O vakarien?s d?mai iš raudono kamino jau driekias pažemiais,
Linguoja v?jas obel? virš?n?m,
Ir krypstan?i? lang? stikluos jau paskutin?s šviesos baigia žaist.

Ramu jau t?višk?j. M?nulis pro klevus ? kiem? ži?ri;
Naktis graži ir dieviškai skaisti.
Tik pas mane tamsus vidunaktis, tik pelenuos maža ugnel? g?ri,
Ir balsiai daužosi širdis.

[Kaunas, 1939]